Šiemet – rekordinis – beveik milijardą eurų sieksiantis Kauno biudžetas
Kaunas jau šiemet gali gyventi su 835 mln. eurų biudžetu ir daugiau nei milijardą eurų siekiančiu investicijų planu – tai skaičiai, kurie miestą paverčia savotišku „milijardieriumi“. Būtent taip 2026 metų finansinį planą apibūdina buvusi Seimo narė Audronė Jankuvienė, viešai įvertinusi tarybai teikiamą projektą ir išskyrusi tiek ambicingus sumanymus, tiek, jos manymu, esmines spragas.
Politikė pabrėžia, kad didžiausią biudžeto dalį sudaro pačių kauniečių sumokamas gyventojų pajamų mokestis[1].
„Tai miesto gyventojai, ne aitvarai ir ne valdžia, per savo pajamų mokestį suneš į biudžetą kone pusę milijardo – 407 tūkst.eurų, arba 82,5 proc. visų Savivaldybės prognozuojamų pajamų (be dotacijų).“ – rašė politikė.
Tarp didžiausių numatomų investicijų – 50 mln. eurų vertės Kėdainių tiltas, taip pat du pėsčiųjų tiltai: vienas iš Piliamiesčio į Senamiestį, kitas – iš Aleksoto į Nemuno salą ir iki Karaliaus Mindaugo prospekto.
Kaip nurodė A. Jankuvienė, biudžete taip pat numatyta 10 mln. eurų M. K. Čiurlionio koncertų salei, 6,8 mln. eurų Panemunės ir Aleksoto baseinams bei 5,4 mln. eurų ekstremalaus sporto centrui Aleksote. Lėšų skiriama ir Rotušės aikštės rekonstrukcijai, apžvalgos ratui, slaugos ir palaikomojo gydymo plėtrai Kulautuvoje bei Vičiūnuose, miesto gėlynams ir želdiniams.
Finansavimas nenumatytas Žaliakalnio funikulieriui ir kitoms „bendruomenių reikmėms“
Pasak politikės, per programą „Iniciatyvos Kaunui“ finansavimas suplanuotas kultūros, sporto, inovacijų, socialiniams, urbanistikos ir architektūros projektams. Atskiros sumos numatytos paveldotvarkai, vadinamiesiems „Kauno akcentams“ ir miesto įvaizdžiui svarbiems statiniams.
Vis dėlto A. Jankuvienė atkreipia dėmesį ir į tai, ko, jos vertinimu, šiame biudžete trūksta. Ji kritikuoja, kad Kaune vis dar nenumatytas dalyvaujamasis biudžetas, kuris leistų gyventojams tiesiogiai spręsti dėl dalies lėšų paskirstymo. Taip pat, anot jos, nėra finansavimo valstybės saugomam Žaliakalnio funikulieriui, bendruomenių patalpoms bei seniūnaičių veiklos išlaidoms.
Kaip nurodė pati A. Jankuvienė, garsusis Žaliakalnio funikulierius esą priklauso net ne miestui, o „Kauno liftams“, bet šį taipogi, esant poreikiui, galima išpirkti.
Politikė užsiminė ir apie opozicijos siūlymus, kuriems, jos teigimu, biudžete tradiciškai neatsiranda nei vietos, nei pinigų, leisdama suprasti, kad realių pokyčių tikimasi tik kitoje kadencijoje.
Kaunas kyla į elitą? Numatytas milijoninis projektas Palemone
Tuo tarpu Kaunas stiprina savo, kaip vieno svarbiausių NATO karinio mobilumo centrų Baltijos regione, vaidmenį. Palemone pradedamas daugiau nei 45 mln. eurų vertės projektas, per kurį bus iš esmės atnaujintas intermodalinis terminalas.
Čia numatyta įrengti apie 36 tūkst. kv. m sustiprintos dangos krovos aikštelę, pritaikytą iki 100 tonų kroviniams ir iki 120 tonų technikai, nutiesti du europinės 1435 mm ir vieną 1520 mm pločio geležinkelio kelius su rampomis, rekonstruoti apie 5,5 km kelių, įrengti 12 iešmų bei modernizuoti inžinerinius tinklus. Terminalas leis greitai perkrauti iš Vakarų Europos atvykstančius karinius krovinius ir užtikrins jų judėjimą Baltijos šalių bei Klaipėdos kryptimis, taip stiprinant rytinio NATO flango saugumą.
Tačiau vien šio projekto nepakanka. Didelė dalis Lietuvos geležinkelių infrastruktūros tebėra pasenusi, o jos modernizavimui gali prireikti dešimčių milijardų eurų ir papildomo ES finansavimo. Kartu siekiama įgyvendinti vadinamąjį „karinį Šengeną“, kuris leistų kariniams kroviniams Europoje judėti per kelias dienas, o ne savaites.
Tuo pat metu plečiamas ir „Rail Baltica“ projektas: 95 km ruožui tarp Vilniaus ir Kauno reikės apie 2,5 tūkst. sklypų ir 1,7 tūkst. hektarų žemės. Nors Lietuvai jau skirta apie 1,6 mlrd. eurų ES lėšų, kyla abejonių, ar visą liniją pavyks užbaigti iki 2030 metų.
