Kaunas – kultūros paveldo saugojimo lyderis
Kaunas jau ne pirmus metus rodo išskirtinį dėmesį kultūros paveldui – miestas dar kartą pripažintas lyderiu šioje srityje. Tai patvirtina naujausias Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas, kuriame atskleidžiama, kad Kaunas investuoja daugiausiai iš visų šalies savivaldybių į istorinių objektų išsaugojimą ir atnaujinimą.
Pagrindinis Kauno sėkmės garantas – jau vienuolika metų veikianti Paveldotvarkos programa. Ši sistema užtikrina aiškius objektų restauravimo, tvarkymo ir finansavimo modelius, taip pat leidžia nuolat stebėti pastatų būklę ir planuoti reikalingus tyrimus bei darbus.
„Gražėjantys paveldinių pastatų eksterjerai Kaune pastebimi ne tik kauniečių, bet ir nacionaliniu mastu: pelnytas Europos paveldo ženklas, UNESCO pasaulio paveldo titulas. Valstybinė kultūros paveldo komisija jau beveik tris dešimtmečius renka ir analizuoja duomenis paveldosaugos srityje. Kaunas prieš keletą metų sulaukė jų simbolinės padėkos už ženklų miesto finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą ir efektyvų Paveldotvarkos programos įgyvendinimą.
Pastaruosius metus Kaunas ir toliau figūruoja kaip vienas pagrindinių paveldosaugos lyderių ir sektinų pavyzdžių. Tai motyvuoja mus tobulinti procesus, dalintis žiniomis bei patirtimis apie pastatų priežiūros, apsaugos bei atnaujinimo procesus“, – pažymėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Didžiausios investicijos kultūros paveldui – Kaune
Naujausi duomenys rodo, kad 2023 metais į paveldosaugą aktyviausiai investavo didieji šalies miestai – Kaunas, Klaipėda, Vilnius, Šiauliai bei vadinamosios žiedinės savivaldybės. Pastebima, kad šioje srityje aktyviai dirba ir mažesnės savivaldybės – Biržų, Rokiškio ir Akmenės rajonai. Jos savo teritorijose vykdo didelio masto restauracijos darbus bažnyčiose, dvaruose ir kituose istorinės reikšmės pastatuose.
Vis dėlto, šešiaženkles sumas kultūros paveldui skyrė tik šešios Lietuvos savivaldybės. Kaunas tarp jų yra aiškus lyderis, kultūros paveldo objektams 2023 m. paskyręs daugiau kaip 8,3 mln. eurų. Toliau sąraše rikiuojasi Klaipėda, Biržų ir Kauno rajonai, Vilnius ir Vilniaus rajonas, kur finansavimas svyravo nuo 1,7 iki 4,4 mln. eurų.
Žinomi Kauno pastatai sulaukė naujo gyvenimo
Atnaujintų Kauno objektų sąraše – žymiausi miesto simboliai. Tarp jų – ikoniška Kauno rotušė, taip pat visiems gerai pažįstama Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, geriau žinoma „Soboro“ vardu. Restauruoti ir tarptautinio pripažinimo sulaukę tarpukario modernizmo objektai – legendinė Kauno sporto halė bei vienas seniausių Lietuvoje kino teatrų „Romuva“. Šie projektai įgyvendinti pasitelkus tiek savivaldybės, tiek ir Europos Sąjungos lėšas.
Kauno Paveldotvarkos programa nuo 2015 metų padėjo daugiau kaip 200 pastatų savininkų atnaujinti savo nekilnojamąjį turtą. Programos dėka mieste aktyviai atnaujinami privatūs bei visuomeniniai paveldiniai objektai, o tai leidžia išlaikyti vientisą miesto istorinio vaizdo autentiškumą.
Kaunas pasižymi efektyviu darbu ir išskirtine kokybės kontrole
Kaunas išsiskiria ne tik savo investicijomis, bet ir veiklos efektyvumu – tai viena iš vos aštuonių šalies savivaldybių, kuriose nuolat dirba nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. 2023 metais būtent Kaune įvyko daugiausiai – net 12 tokių tarybos posėdžių. Palyginimui, kitos savivaldybės šiuos klausimus svarsto daug rečiau, kartais net tik formaliai ar samdydamos nepriklausomus ekspertus.
Valstybinė kultūros paveldo komisija šių savivaldybių vertinimą vykdo nuo 1997 metų, naudodama nepriklausomą ekspertų komandą. Anksčiau buvo vertinamas tik finansinis indėlis, tačiau pastaraisiais metais įvesti ir papildomi kriterijai, apimantys lėšų skyrimą ir pritraukimą, taip pat bendrą paveldosaugos aktyvumą.
Kaunas, pagal visus šiuos rodiklius, išlieka pavyzdžiu visai Lietuvai. Tai skatina kitus miestus labiau rūpintis savo istoriniu palikimu ir jo išsaugojimu ateities kartoms.
Parengta pagal Kauno miesto savivaldybės informaciją.
