Katė vemia: kada tai nepavojinga, kada skubiai vežti pas veterinarą ir kaip padėti namuose

Beveik kiekvienas kačių šeimininkas yra radęs vėmalų ant kilimo. Dažniausiai tai būna plaukų gumulas ar per greitai suėstas maistas, tačiau vėmimas gali būti ir sunkios ligos, apsinuodijimo ar praryto daikto požymis. Šiame straipsnyje – dažniausios katės vėmimo priežastys, kaip atskirti nepavojingą vėmimą nuo pavojingo, kaip padėti katei namuose ir kada laukti negalima. Apie veisles, kurioms dažniau pasitaiko sveikatos problemų, skaitykite kačių veislių kataloge.

Retkarčiais išvemtas plaukų gumulas dažniausiai nepavojingas

Katės laižydamosi nuryja daug plaukų. Didžioji jų dalis praeina per žarnyną, tačiau dalis susikaupia skrandyje ir susiformuoja į drėgną, pailgą gumulą, kurį katė išvemia. Kornelio universiteto Kačių sveikatos centras nurodo, kad katei išvemti plaukų gumulą kas savaitę ar dvi yra gana įprasta. Rimtesnė problema kiltų, jei plaukų gumulas iš skrandžio patektų į žarnas – tada jis gali jas užkimšti ir sukelti gyvybei pavojingą būklę.

Katės šeriasi ištisus metus, todėl International Cat Care pataria jas reguliariai šukuoti: kasdien šukuodami, ypač šėrimosi metu, pašalinsite didžiąją dalį plaukų, kuriuos katė kitaip nurytų, ir sumažinsite plaukų gumulų. Ilgaplaukių veislių, pavyzdžiui, persų katės ar meinkūno, kailį reikia šukuoti dažnai.

Jei katė vemia dažniau nei kartą per savaitę, ją turi apžiūrėti veterinaras

Kornelio universiteto veterinarai pataria nedelsiant kreiptis į veterinarą, jei katė vemia dažniau nei kartą per savaitę arba jei vėmimą lydi kiti požymiai: vangumas, silpnumas, sumažėjęs apetitas, kraujas vėmaluose, padidėjęs troškulys, pakitęs šlapinimasis ar viduriavimas. Tai gali būti ligos, kurią reikia gydyti, požymis.

Važiuodami pas veterinarą, pasakykite, kada katė pradėjo vemti, kaip dažnai, kaip atrodo vėmalai, ar ji ėda ir geria, ar pasikeitė jos maistas ir ar ji galėjo ką nors suėsti. Galite nufotografuoti vėmalus.

Kornelio universiteto veterinarai aprašo, kaip paprastai ieškoma dažno vėmimo priežasties. Pirmiausia išsamiai paklausinėjama šeimininko ir apžiūrima katė, tada tiriamas kraujas ir išmatos, kad būtų atmesti apsinuodijimai, parazitai ir medžiagų apykaitos ligos. Jei rezultatai normalūs, daroma rentgeno nuotrauka ar echoskopija, kurios padeda aptikti darinius, svetimkūnius ir kitus virškinimo trakto pakitimus. Kartais prireikia ir žarnyno biopsijos.

Katės vemia dėl daugybės priežasčių – nuo per greito ėdimo iki inkstų ligų

Dažnos ir palyginti nepavojingos priežastys – per greitas ėdimas, per didelės porcijos ir staigus pašaro pakeitimas. International Cat Care pataria naują pašarą įvesti palaipsniui: pradžioje siūlyti 75 proc. senojo ir 25 proc. naujojo pašaro atskiruose dubenėliuose, nes katės nemėgsta sumaišyto maisto, ir naujojo dalį didinti per 5–7 dienas, o išrankioms katėms – per kelias savaites.

Kornelio universiteto Kačių sveikatos centras tarp dažnų vėmimo priežasčių taip pat nurodo nuodingų augalų lapus, sugedusį maistą, žmonėms skirtus vaistus, siūlus, antifrizą ir kai kuriuos žmonių maisto produktus, pavyzdžiui, šokoladą ar svogūnus. Vėmimą sukelia ir vidaus parazitai – apie juos rašome straipsnyje apie kirmėles katėms, – uždegiminė žarnyno liga, vidurių užkietėjimas, navikai ir medžiagų apykaitos ligos: diabetas, inkstų ligos ir skydliaukės hiperfunkcija.

Prarytas siūlas ar gumytė dažnai baigiasi operacija

Nors katės laikomos išrankiomis, International Cat Care nurodo, kad svetimkūnius jos praryja gana dažnai. Dažniau tai daro jaunos, smalsios katės ir tos, kurios gyvena tik namuose ir neturi pakankamai užsiėmimų. Pavojingiausi – siūlai, siūlai su adata, verpalai, virvelės nuo mėsos, kalėdinis „lietus“, plaukų gumytės ir guminės juostelės. Tokie ilgi daiktai sutraukia žarnas į „armoniką“ ir dažniausiai turi būti pašalinami operuojant. Mažus apvalius daiktus – monetas, sagas, ausų kamštukus, vaisių kauliukus – katės taip pat praryja, o virti vištienos kaulai gali įstrigti žarnyne.

Įtarę, kad katė prarijo daiktą, nelaukite, kol jis „išeis“ pats, – kreipkitės į veterinarą. Požymiai gali būti atsisakymas ėsti, vangumas, žiaukčiojimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas, tačiau katės gerai slepia ligą, todėl kartais ji tiesiog daugiau miega ir mažiau bendrauja.

Net mažas lelijos gabalėlis katei gali būti mirtinas

Lelijos (Lilium) ir viendienės (Hemerocallis) katėms itin nuodingos. International Cat Care nurodo, kad mirtina gali būti suėsti mažiau nei vieną lapą, žiedo dalį, nusilaižyti žiedadulkes nuo kailio ar atsigerti vandens iš vazos su lelijomis. Nuodai pažeidžia inkstus ir gali sukelti jų nepakankamumą. Pirmieji požymiai – seilėtekis, vėmimas, apetito stoka, vangumas ir silpnumas – atsiranda per 1–6 valandas. Įtarę, kad katė kontaktavo su lelija, vežkite ją pas veterinarą nedelsdami. Kokie dar augalai pavojingi katėms, rašome straipsnyje apie namų augalus, toksiškus katėms.

Vemiančiai katei svarbiausia vanduo ir saikingas maistas

Jei katė išvėmė kartą, bet yra žvali, ėda ir geria, ją galima stebėti namuose. Pasirūpinkite, kad ji visada turėtų šviežio vandens – International Cat Care pataria vandens dubenėlius statyti keliose vietose, o daugelis kačių mieliau geria tekantį vandenį. Kitą kartą pasiūlykite mažesnę porciją. Jei katė ėda godžiai ir vemia iškart po ėdimo, maistą dalykite į kelias mažesnes porcijas arba naudokite maitinimo žaislus, kurie sulėtina ėdimą.

Vemiančios katės negalima ilgai marinti badu. International Cat Care įspėja, kad katėms be maisto jau per trumpą laiką gali sutrikti kepenų veikla, todėl kreiptis į veterinarą reikia skubiai, jei katė mažiau ėda tris dienas ar ilgiau. Jėga maitinti katės švirkštu nereikėtų – ji gali įkvėpti maisto. Taip pat neduokite katei žmonėms skirtų vaistų – Kornelio universiteto veterinarai juos nurodo tarp dažnų vėmimo ir apsinuodijimų priežasčių. Jei veterinaras nustatys vėmimo priežastį, jis gali paskirti vaistų nuo vėmimo, skysčių lašelinę ir lengvai virškinamą dietą.