Kirmėlės katėms: kaip atpažinti, kaip dažnai dehelmintizuoti kačiuką ir suaugusią katę

Kirmėlės – patys dažniausi kačių vidaus parazitai. Daugelis užsikrėtusių kačių atrodo sveikos, tačiau parazitai kenkia jų virškinimui ir augimui, o kai kuriais gali užsikrėsti ir žmonės. Šiame straipsnyje – kokių kirmėlių dažniausiai turi katės, kaip jomis užsikrečiama, kaip atpažinti užsikrėtimą ir kaip dažnai dehelmintizuoti kačiuką bei suaugusią katę pagal Europos kompanioninių gyvūnų parazitologų tarybos (ESCCAP) rekomendacijas. Apie skirtingų veislių kačių sveikatą skaitykite kačių veislių kataloge.

Dažniausios kačių kirmėlės – apvaliosios kirmėlės ir kaspinuočiai

International Cat Care nurodo, kad visame pasaulyje dažniausios kačių žarnyno kirmėlės yra apvaliosios kirmėlės, arba askaridės, ir kaspinuočiai. Iš apvaliųjų kirmėlių kates dažniausiai užkrečia Toxocara cati ir Toxascaris leonina. Šios kirmėlės gyvena plonojoje žarnoje ir gali užaugti iki 10 cm ilgio. Jų kiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką ir išlieka gyvybingi kelerius metus.

Kaspinuočiai – ilgos, plokščios, iš segmentų sudarytos kirmėlės. Kates dažniausiai užkrečia du jų tipai: Dipylidium caninum, kurį perneša blusos, ir Hydatigera taeniaeformis (anksčiau vadintas Taenia taeniaeformis), kuriuo katės užsikrečia suėdusios užkrėstų graužikų. Kai kuriuose regionuose katės gali užsikrėsti ir plaučių ar širdies kirmėlėmis, tačiau jos daug retesnės.

Beveik visi kačiukai užsikrečia apvaliosiomis kirmėlėmis per motinos pieną

Kai katė užsikrečia apvaliosiomis kirmėlėmis, dalis jų larvų pasislepia audiniuose ir ilgai ten tūno nekenkdamos. Katei pastojus, larvos persikelia į pieno liaukas ir su pienu patenka į kačiukus. International Cat Care pabrėžia, kad tai labai dažnas užsikrėtimo būdas, todėl reikėtų laikyti, jog kiekvienas kačiukas yra užsikrėtęs Toxocara cati. Suaugusios katės užsikrečia praryjusios kiaušinėlių iš aplinkos arba suėdusios tarpinį šeimininką – pelę ar paukštį.

Blusų pernešamu kaspinuočiu katė užsikrečia nurydama blusą, kai laižosi. Todėl, jei katė turi blusų, reikia laikyti, kad ji turi ir šį kaspinuotį, ir atvirkščiai. Apie blusų naikinimą plačiau rašome straipsnyje apie blusas katėms.

Užsikrėtusi katė dažnai atrodo sveika, todėl dehelmintizuojama profilaktiškai

Požymių paprastai atsiranda tik tada, kai kirmėlių daug. Tada katė gali liesėti, vemti, viduriuoti ar pakaitomis turėti vidurių užkietėjimą, jai gali niežėti išangę, o kačiukai prastai auga ir turi būdingą išsipūtusį pilvą. Kartais gyvos kirmėlės matomos vėmaluose – apie kitas vėmimo priežastis rašome straipsnyje katė vemia. Kaspinuočių segmentai atrodo kaip ryžių grūdeliai, prilipę prie kailio aplink išangę, išmatose ar guolyje.

Kadangi užsikrėtimo dažnai nesimato, kirmėlių kontrolė grindžiama reguliaria profilaktine dehelmintizacija arba reguliariu išmatų tyrimu. Išmatų tyrimas veterinarijos klinikoje parodo, ar jose yra kirmėlių kiaušinėlių, tačiau kaspinuočiai juo aptinkami prasčiau, todėl nuo jų dažniausiai tiesiog gydoma.

Kačiukai dehelmintizuojami nuo 3 savaičių kas dvi savaites

ESCCAP rekomenduoja kačiukus pirmą kartą dehelmintizuoti 3 savaičių amžiaus, vėliau – kas 2 savaites iki nujunkymo. Jei kačiukui gresia didesnė užsikrėtimo rizika, pavyzdžiui, jis išeina į lauką, dehelmintizuojama kas mėnesį iki 6 mėnesių. Žindanti katė gydoma kartu su pirmąja kačiukų dehelmintizacija, o veterinaras gali paskirti specialų preparatą ir nėščiai katei maždaug savaitę prieš gimdymą, kad larvos nepatektų į kačiukus su pienu. Apie tai, kokius skiepus kačiukui reikia gauti tuo pačiu laikotarpiu, rašome straipsnyje apie kačių skiepus.

Suaugusios katės dehelmintizacijos dažnumas priklauso nuo jos gyvenimo būdo

ESCCAP kates skirsto į rizikos grupes. Namuose gyvenančią, nemedžiojančią katę pakanka dehelmintizuoti 1–2 kartus per metus arba tiek pat kartų tirti jos išmatas. Laisvai į lauką išeinančią, su kitomis katėmis bendraujančią ir galinčią medžioti katę reikia dehelmintizuoti nuo apvaliųjų kirmėlių ir kaspinuočių 4–12 kartų per metus.

Kas	Kokia rizika	Kaip dažnai dehelmintizuoti (ESCCAP)
Kačiukai	beveik visi užsikrečia apvaliosiomis kirmėlėmis per motinos pieną	pirmą kartą 3 savaičių, vėliau kas 2 savaites iki nujunkymo; į lauką išeinantiems – kas mėnesį iki 6 mėnesių
Žindanti katė	larvos iš jos audinių patenka į pieną	kartu su pirmąja kačiukų dehelmintizacija (3 savaitės po gimdymo)
Namuose gyvenanti katė (A grupė)	nemedžioja, į lauką išeina tik į aptvertą kiemą ar balkoną	1–2 kartus per metus nuo apvaliųjų kirmėlių arba išmatų tyrimas
Laisvai į lauką išeinanti katė (B grupė)	bendrauja su kitomis katėmis, gali medžioti graužikus	4–12 kartų per metus nuo apvaliųjų kirmėlių ir kaspinuočių
Medžiojanti ar žalia mėsa šeriama katė	užsikrečia kaspinuočiais per graužikus ir žalius subproduktus	ne rečiau kaip 4 kartus per metus nuo kaspinuočių
Katė, gyvenanti su mažais vaikais, vyresnio amžiaus ar nusilpusio imuniteto žmonėmis	didesnė rizika žmonėms	pagal rizikos vertinimą – kas mėnesį arba kas mėnesį tirti išmatas
Katė su blusomis	užsikrečia blusų pernešamu kaspinuočiu	vieną kartą nustačius blusas, kartu gydant nuo blusų

Šaltinis: ESCCAP kačių kirmėlių kontrolės schema (GL1). Jei rizikos aiškiai įvertinti negalima, katę reikia dehelmintizuoti arba tirti jos išmatas bent 4 kartus per metus.

ESCCAP pabrėžia, kad tyrimai rodo: 1–3 dehelmintizacijos per metus dažnai nepakanka, o net gydant kas 3 mėnesius katė kartais spėja išskirti kiaušinėlių. Todėl katėms, gyvenančioms su mažais vaikais ar nusilpusio imuniteto žmonėmis, gali būti rekomenduojama dehelmintizacija kas mėnesį. Prieš parodas ir kitus renginius katė dehelmintizuojama 2 savaites prieš ir 2–4 savaites po renginio.

Kačių apvaliosiomis kirmėlėmis gali užsikrėsti ir žmonės

Daugumą žmonių toksokarozės atvejų sukelia šunų apvaliosios kirmėlės, tačiau International Cat Care nurodo, kad Toxocara cati taip pat gali užkrėsti žmones ir gali būti nepakankamai įvertintas ligų šaltinis. Žmonės dažniausiai užsikrečia praryję kiaušinėlių iš žemės, smėlio ar užteršto maisto. Žmogaus organizme kirmėlės nesubręsta, tačiau migruojančios larvos gali pažeisti kepenis, plaučius, akis ar nervų sistemą. Labiausiai rizikuoja maži vaikai, žaidžiantys smėlio dėžėse, žaidimų aikštelėse ir daržuose. Akių pažeidimai dažniau pasitaiko 5–10 metų vaikams ir gali sutrikdyti regėjimą.

Kirmėlių plitimą stabdo higiena ir reguliarus gydymas

• reguliariai dehelmintizuokite katę pagal jos rizikos grupę ir veterinaro rekomendacijas;
• kasdien išvalykite kraiko dėžutę ir išmeskite išmatas, o pačią dėžutę reguliariai išplaukite;
• uždenkite vaikų smėlio dėžes, kad katės jose nesituštintų;
• po darbų darže ir žaidimų lauke plaukite rankas, kruopščiai plaukite daržoves;
• saugokite katę nuo blusų ir, jei įmanoma, neleiskite jai ėsti sugautų graužikų;
• nešerkite katės žalia mėsa ar subproduktais, jei jos nedehelmintizuojate dažniau.

Dehelmintizacijos preparatų būna tablečių, pastų ir lašų ant sprando pavidalu. International Cat Care pataria preparatą rinktis pasitarus su veterinaru, nes jis žino, kokios kirmėlės paplitusios regione, ir parinks veiksmingą bei katei saugų vaistą.