Ličiai: kas tai, kaip valgyti, kas lieka nuvalgius ir kuo naudingi

Ličiai (angl. lychee, litchi) – apvalūs ar kiek pailgi vaisiai su šiurkščia raudona žievele, baltu sultingu minkštimu ir viduje paslėptu rudu kauliuku. Parduotuvėse juos galima rasti vis dažniau, o paieškose dažnai matyti ir klaidingų formų, pavyzdžiui, „liciai“ ar „litis vaisius“. Žemiau – trumpas atsakymas į dažniausius klausimus: kas lieka nuvalgius vaisių, kaip jį valgyti, ką jis turi ir ko vengti.

Trumpai: valgomas tik baltas minkštimas. Raudona žievelė ir rudas kauliukas yra likutis, kurį išmetate. Kauliuko valgyti negalima, o žalių vaisių ir ličių ant tuščio skrandžio geriau nevartoti.

Ličiai neprinoksta nuskinti, todėl rinkitės pačius šviežiausius

Ličiai kilę iš Pietų Kinijos, tačiau šiandien auginami daugelyje šilto klimato šalių, o parduodami visame pasaulyje, beveik ištisus metus. Lietuvoje jų aptiksite didesnėse parduotuvėse, kartais ir Azijos maisto prekių krautuvėse. Konservuotų ličių nusipirkti galima bet kada, tačiau šviežių skonis stipriai skiriasi: jis švelnus, gėlių, kone kvepalų kvapo.

Rinkdamiesi šviežius vaisius žiūrėkite į išvaizdą ir kvapą:

• vaisius turi būti stangrus, ryškiai raudonos ar rausvos spalvos;
• rudos ar sausos dėmės rodo, kad viduje gali būti pradėję pūti;
• prinokę ličiai kvepia stipriai ir aromatingai;
• įtrūkusios žievelės vaisių geriau nepirkti, nes jis galėjo būti seniai nuskintas ar sugedęs.

Pirkite jau prinokusius vaisius, nes žalius valgyti nesaugu (apie tai – žemiau). Neplautus vaisius laikykite šaldytuve. Pagal „Liebherr“ maisto žinyną įprastoje šaldytuvo kameroje jie išsilaiko apie 10 dienų, o šaltesnėje drėgnoje daržovių ir vaisių kameroje gerokai ilgiau. Trumpam laikui galima palikti ir kambario temperatūroje.

Kas lieka apvalgius ličius: žievelė ir nevalgomas kauliukas

Nulupus ličių lieka dvi dalys, kurios nevalgomos. Pirmoji – raudona gumbuota žievelė, antroji – blizgus rudas kauliukas minkštimo viduryje. Dėl šios žievelės vaisius kartais vadinamas „mini aligatoriumi“ ar „dygliuotu ežiuku“.

Valgyti lengva, jei žinote seką:

1. Nuo kotelio pusės nagu ar mažu peiliuku įplėškite žievelę.
2. Nulupkite ją kaip apelsiną. Kartais kartu nusiima ir permatoma plėvelė, o jei ne, nuimkite ją atskirai.
3. Pirštais ar peiliuku atskirkite baltą minkštimą nuo kauliuko. Jei vaisius suplyšta, nieko tokio.
4. Išmeskite kauliuką ir rudas ar pažeistas minkštimo vietas.

Kauliuko valgyti negalima. Jame yra hipoglicino A, todėl net jei kai kur liaudies medicinoje minimos maltų kauliukų ar jų arbatos priemonės, jų nereikėtų vartoti. Kauliuką išimkite prieš patiekdami vaisius vaikams ar svečiams, nes jis lengvai gali būti praryjamas.

Nuluptus ir išimtus ličius geriausia valgyti šaltus, kartais patiekiami su ledu. Likusį nuluptą minkštimą laikykite sandariame inde šaldytuve ir suvartokite per 1–2 dienas.

100 g ličių turi apie 66 kcal ir 36–40 mg vitamino C

Ličiai nėra riebūs, tačiau saldūs: 100 g minkštimo turi apie 66 kcal, maždaug 7 g fruktozės, apie 190 mg kalio ir 36–40 mg vitamino C. Du skirtingi šaltiniai pateikia kiek skirtingus skaičius: Vietnamo nacionalinis mitybos institutas nurodo apie 36 mg ir tai prilygina apelsinui, o „Liebherr“ žinynas – 40 mg. Tikslus kiekis priklauso nuo veislės, brandos ir to, kaip vaisius laikytas, todėl vertinkite tai kaip orientacinį intervalą.

Be to, ličiuose yra nedideli kiekiai kalcio, magnio, fosforo, geležies ir cinko, taip pat vitamino E ir B grupės vitaminų (B1, B2, B6, folio rūgšties). Vaisius turi ir maistinių skaidulų, tačiau jo reikšmė mitybai yra kuklesnė, nei dažnai žadama reklaminiuose tekstuose: tai skanus vaisius, o ne vaistas. Kalbos apie „jaunystės eliksyrą“, spindinčius plaukus ar odos atjaunėjimą nėra pagrįstos patikimais tyrimais apie ličius, todėl jais nepasikliaukite vietoje įprastos subalansuotos mitybos.

Dėl daug fruktozės ir cukraus cukriniu diabetu sergantiems verta valgyti saikingai ir pasitarti su gydytoju ar dietologu, kiek vaisių jiems tinka per dieną.

Žali ličiai ir valgymas ant tuščio skrandžio gali sukelti pavojingą cukraus kritimą

Tai svarbiausia saugos pastaba apie ličius. Nepribrendusiuose vaisiuose yra hipoglicino A ir MCPG. Eksperimentuose su gyvūnais šios medžiagos sukėlė hipoglikemiją ir encefalopatiją, nes trukdo organizme riebalų rūgštis paversti gliukoze. Vietnamo nacionalinio mitybos instituto aprašyme minimas 2017 m. Indijoje atliktas tyrimas, paskelbtas „The Lancet“, apėmęs 390 pacientų, iš kurių 122 mirė: jų šlapime rasta šių medžiagų, o žaliuose ličiuose jų buvo 2–3 kartus daugiau nei prinokusiuose.

Praktiniai patarimai paprasti:

• nevalgykite žalių ir nepribrendusių ličių;
• nevalgykite jų ant tuščio skrandžio ar po ilgo badavimo, ypač vaikams;
• vaikams ličius duokite kaip valgio dalį, o ne vienintelį užkandį;
• nevalgykite kauliukų.

„Liebherr“ žinynas pažymi, kad didžiausia rizika kyla nepakankamai maitinamiems vaikams, valgantiems nepribrendusius vaisius ant tuščio skrandžio. Įprastas prinokusių ličių kiekis sveikam žmogui, kuris yra pavalgęs, laikomas saugiu. Lietuvoje parduodami ličiai paprastai būna prinokę ir atvežti ilgą kelią, tačiau jei vaisius kietas, žalsvas ar silpnai kvepia, geriau jo nevalgyti.

Ličiai skiriasi nuo kitų egzotinių vaisių skoniu ir pateikimu

Jei ličių dar nevalgėte, nuo kitų atogrąžų vaisių juos skiria tai, kad nereikia nei pjauti, nei šaukštu rinkti minkštimo: žievelė nusilupa pirštais, o minkštimas panašus į stangrų drebutį ir yra sultingas. Dėl dydžio (vienas vaisius telpa į delną) jie patogūs vaišėms, tik atminkite, kad kiekvienam vaisiui reikia išimti kauliuką. Valgant didesnį kiekį vienu metu, pavyzdžiui, kelias saujas, verta pasižiūrėti į cukraus kiekį: 100 g turi maždaug 7 g fruktozės, o likusį saldumą sudaro kiti natūralūs cukrūs.

Pirkdami taip pat atkreipkite dėmesį į pakuotę ar kainą už kilogramą: vaisių žievelė sudaro nemažą svorio dalį, todėl nuvalgomos masės bus gerokai mažiau nei nusveriate. Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnas klausia, kiek ličių per kartą pakanka, ir kodėl vieno kilogramo užtenka tik keliems žmonėms desertui.

Ličius galima valgyti vienus, dėti į salotas, kokteilius ir desertus

Skonį žmonės apibūdina skirtingai: vieni jame jaučia vynuogę su rožės atspalviu, kiti – arbūzo ir braškių mišinį, treti – kriaušę su lengvu aitrumu. Visi sutaria dėl vieno: saldumas ir lengvas rūgštumas daro ličius puikiu desertiniu vaisiumi.

Dažniausi panaudojimo būdai:

• šalti, vieni. Nuluptus ir be kauliukų ličius palaikykite šaldytuve ar patiekite su ledu;
• vaisių salotose su mangais, kokosu, bananais, ananasais ar šviežiomis mėtomis;
• gėrimuose. Ličiai dedami į kokteilius, sangriją, sirupus kavai ir arbatai, taip pat į vaisių ir uogų, pavyzdžiui, aviečių, kokteilius;
• desertuose. Iš jų galima išvirti sirupą ar šerbetą, juos dėti į ledus ar smoothie dubenėlius;
• pikantiškuose padažuose. Šiek tiek saldumo jie suteikia ir pikantiškiems padažams.

Užšaldyti ličiai tinka apie šešis mėnesius

Jei nupirkote daugiau, nei suvalgysite per savaitę, vaisius galite užšaldyti. Pirmiausia nulupkite ir išimkite kauliukus, tada sudėkite į sandarų maišelį ar indą, kiek įmanoma išspausdami orą. Pagal „Liebherr“ žinyną -18 °C temperatūroje tokie ličiai tinka apie šešis mėnesius. Valgomi tiesiai iš šaldiklio jie šiek tiek primena šerbetą, nors tekstūra po atšildymo kiek keičiasi.

Atšildytus vaisius suvartokite per kelias valandas ir pakartotinai neužšaldykite. Žievelę ir kauliukus visada šalinkite prieš dedant vaisius į šaldiklį, tada jų neteks ieškoti ir gadinti atšildytame minkštime.

Kaip ličius pasirinkti ir panaudoti, kad nieko nesugadintumėte

Visa seka trumpai: pirkite stangrius, ryškius ir kvapnius vaisius, namie laikykite šaldytuve neplautus, valgydami nuplaukite po vėsiu vandeniu, nulupkite, išimkite kauliuką ir išmeskite viską, kas rudo atspalvio ar pažeista. Nuluptą minkštimą suvartokite per vieną ar dvi dienas, o ilgesniam laikui užšaldykite.

Ličiai tinka kaip lengvas vasariškas desertas arba kaip egzotiškas priedas prie salotų ir gėrimų. Tai skanus vaisius su vitaminu C, kaliu ir skaidulomis, bet ne stebuklingas maistas, o saugus jis tada, kai valgomas prinokęs, pavalgius ir be kauliuko.