Šeimos sampratą nuspręstų patys piliečiai
Ar Lietuva iš naujo apsibrėš, kas yra šeima? Toks klausimas netrukus gali būti patikėtas ne politikams, o patiems piliečiams. Skirtingoms politinėms jėgoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo 2027 metais kartu su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Iniciatyvą palaiko daugiau nei 60 parlamentarų iš skirtingų frakcijų – tarp jų Vytautas Sinica, Audronius Ažubalis, Ligita Girskienė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė, Agnė Širinskienė, Linas Kukuraitis, Kęstutis Vilkauskas, Audrius Radvilavičius, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Eugenijus Sabutis, Vytautas Grubliauskas, Raimondas Šukys, Robertas Puchovičius, Remigijus Žemaitaitis ir kiti[1].
Referendume būtų klausiama, ar piliečiai pritaria, kad šeimos teisiniai santykiai Konstitucijoje būtų siejami tik su vyro ir moters santuoka, motinyste ir tėvyste.
Dabartinė sistema silpnina šeimos sampratos aiškumą?
Iniciatoriai teigia, kad toks sprendimas būtinas siekiant aiškiai apibrėžti šeimos statusą ir sustiprinti jos vaidmenį valstybėje. Jų vertinimu, šeima yra visuomenės pagrindas, o vyro ir moters papildomumas sudaro prigimtinę aplinką, palankiausią vaikų augimui ir ugdymui.
Politikai taip pat kritikuoja dabartines teismų interpretacijas, kurios, jų nuomone, plečia šeimos sampratą ir silpnina jos teisinį aiškumą. Jie akcentuoja, kad tokie pokyčiai neturėtų būti formuojami teismų praktika, o turėtų būti sprendžiami pačios visuomenės.
Pagal galiojančią tvarką, sprendimą dėl referendumo paskelbimo priims Seimas. Jei jis būtų surengtas, patariamasis referendumas būtų laikomas įvykusiu tik tuomet, jei jame dalyvautų daugiau nei pusė rinkėjų. Daugumai pritarus siūlymui, parlamentas per mėnesį turėtų apsvarstyti, kaip įgyvendinti piliečių išreikštą valią.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, tačiau siūlomas referendumas siektų šią nuostatą dar labiau konkretizuoti.
Politikų nuomonės išsiskyrė
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas siūlomą referendumą dėl šeimos sampratos vertina itin kritiškai – jo teigimu, toks projektas yra antikonstitucinis ir negalėtų būti teisėtai įgyvendintas. Jis pabrėžia, kad iniciatyva siekia susiaurinti žmogaus teises ir diskriminuoti tam tikras visuomenės grupes, ypač LGBT bendruomenę, todėl ją vadina „klasikiniu politiniu populizmu“[2].
Pasak D. Žalimo, Konstitucija neleidžia pataisų, kurios paneigtų prigimtines teises ar prieštarautų tarptautiniams įsipareigojimams, o pagal Europos žmogaus teisių standartus šeimos gyvenimo apsauga taikoma ir tos pačios lyties poroms. Jo vertinimu, pats referendumo klausimas būtų teisiškai ydinga formuluotė ir, jei toks sprendimas būtų priimtas, jis neišvengiamai atsidurtų Konstituciniame Teisme.
Tuo metu vienas iniciatyvos autorių Vytautas Sinica laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad referendumas būtinas siekiant sustabdyti, jo žodžiais, teismų vykdomą „Konstitucijos perrašymą“. Anot jo, dabartinis Konstitucinio Teismo išaiškinimas neturi pagrindo pačiame Konstitucijos tekste ir per pastarąjį dešimtmetį buvo nuosekliai plečiamas.
Anot V. Sinicos, šeima turi būti siejama su vyro ir moters sąjunga, nors pripažįsta, jog vieniši tėvai ar nesusituokusios poros su vaikais taip pat laikytini šeima. Tačiau vienalytėms poroms, jo teigimu, šeimos statusas neturėtų būti suteikiamas, ir tai, anot jo, nepažeistų žmogaus teisių.
I. Vėgėlė pasiūlė artimojo ryšio modelį
Tuo tarpu reaguodamas į aštrėjančias diskusijas dėl šeimos sampratos dar spalio mėnesį parlamentaras Ignas Vėgėlė pasiūlė iš Civilinio kodekso išbraukti partnerystės institutą ir vietoje jo įtvirtinti artimojo ryšio modelį. Anot jo, šiuo metu Seime svarstomi du skirtingi keliai: Civilinės sąjungos įstatymas, kuris iš esmės sulygintų tos pačios lyties porų teises su santuoka, įskaitant galimybę įsivaikinti, ir artimojo ryšio įstatymas, kuris suteiktų daugumą turtinių bei informacijos gavimo teisių, tačiau neapimtų įvaikinimo.
I. Vėgėlė aiškino, esą būtina aiškiai atskirti šias kryptis – užtikrinti praktines porų teises, bet nesuteikti, jo vertinimu, su vaikų interesais susijusių papildomų teisių. Jis taip pat sukritikavo Konstitucinį Teismą, kuris, anot politiko, faktiškai įgalino partnerystę be aiškaus teisinio reguliavimo, sukeldamas teisinę sumaištį.
Toks siūlymas sulaukė aštrios kritikos iš dalies politikų ir teisininkų. Buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius kaltino I. Vėgėlę puolant žmogaus teises ir diskredituojant svarbius valstybės klausimus, o buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas iniciatyvą pavadino akivaizdžiai antikonstitucine ir prieštaraujančia Europos žmogaus teisių standartams.
Tuo metu teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė įspėjo, kad pagrindinė Civilinės sąjungos rizika – ne pats porų teisinis reguliavimas, o galimas šeimos sampratos pokytis, kai ji būtų grindžiama nebe biologiniais, o emociniais ryšiais. Diskusija rodo aiškų politinį susiskaldymą: vieni siekia platesnio teisinio pripažinimo, kiti – kompromisinio modelio be šeimos statuso suteikimo.
