Apklausos duomenys rodo, kad lietuviai santaupų turi mažiau nei estai ir latviai
Naujausia Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė, kad santaupų turi 68 proc. Lietuvos gyventojų. Tai mažiau nei Estijoje, kur taupančiųjų dalis siekia 82 proc., ir Latvijoje – 86 proc. Palyginti su ankstesniais metais, Lietuvoje taupančiųjų šiek tiek sumažėjo.
Net ir tarp tų, kurie teigia turintys santaupų, dalies finansinis rezervas yra kuklus. Dešimtadalis apklaustųjų nurodė sukaupę mažiau nei 1 000 eurų, o beveik ketvirtadalis – nuo 1 000 iki 5 000 eurų. Tai reiškia, kad netikėtų išlaidų atveju daugelio gyventojų finansinė pagalvė būtų labai ribota.
Apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei pusė lietuvių bent dalį pinigų laiko įprastoje banko sąskaitoje, o trečdalis – grynaisiais. Toks pasirinkimas dažnai reiškia, kad santaupos nėra apsaugotos nuo infliacijos poveikio.[1]
Dalis gyventojų vis dar renkasi grynuosius ir vengia investuoti
Tyrimas rodo, kad lietuviai linkę rinktis konservatyvius taupymo būdus. Ketvirtadalis apklaustųjų nurodė turintys terminuotą indėlį. Tačiau investavimas į akcijas ar kitus rizikingesnius instrumentus išlieka mažiau populiarus nei kaimyninėse šalyse.
Akcijas renkasi apie penktadalis lietuvių, tuo metu Estijoje tokių gyventojų dalis gerokai didesnė. Latvijoje investuojančiųjų dalis dar mažesnė nei Lietuvoje. Dalis respondentų nurodė santaupas laikantys obligacijose ar kituose finansiniuose produktuose, tačiau tokių sprendimų paplitimas taip pat nėra didelis.
Ekspertai pastebi, kad ilgą laiką itin žemos palūkanų normos galėjo sumažinti motyvaciją naudotis indėliais ar kitais taupymo instrumentais. Vis dėlto pastaraisiais metais situacija keičiasi, o galimybės gauti bent minimalią grąžą tampa realesnės.
Finansinis saugumas tampa vis aktualesnis nestabilumo laikotarpiu
Pastaraisiais metais daugiau gyventojų pradėjo rinktis taupomuosius indėlius, kurie leidžia išsiimti pinigus neprarandant sukauptų palūkanų. Tokių pasirinkimų dalis per metus išaugo, tačiau Lietuva šiuo klausimu vis dar atsilieka nuo Latvijos ir Estijos.
Tuo pačiu nemaža dalis gyventojų vis dar pasitiki grynaisiais pinigais. Tokį sprendimą dalis sieja su atsargumu dėl geopolitinės situacijos ar finansinių sistemų stabilumo. Vis dėlto finansų specialistai primena, kad didelių sumų laikymas namuose nėra saugus sprendimas.
Tyrimas atliktas banko „Bigbank“ užsakymu, apklausą 2025 metų pabaigoje vykdė „Kantar EMOR“. Apklausoje dalyvavo daugiau nei tūkstantis respondentų iš kiekvienos Baltijos šalies. Tyrimo rezultatai rodo, kad finansinio saugumo klausimas išlieka aktualus, o daugelio gyventojų santaupų dydis vis dar neleidžia jaustis ramiai netikėtų išlaidų atveju.
