Kas penktas lenkas galvoja apie išvykimą iš Lenkijos
Karas Ukrainoje, energetinė krizė visame žemyne ir itin prastos ekonominės prognozės. Tokių neigiamų veiksnių derinys dalį europiečių, ypač gyvenančių silpnesnės ekonomikos šalyse ar arčiausiai Ukrainos, gali paskatinti emigruoti.
Regis, kad mūsų kaimynai lenkai apie tai jau galvoja. Tai paaiškėjo „SW Research“ atlikus apklausą. Apklausos dalyviams buvo pateiktas klausimas, ar jie svarstė galimybę išvykti iš Lenkijos dėl saugumo situacijos Rytų Europoje.
„Tikrai taip“ į šį klausimą atsakė 6,2 proc. respondentų. Nemenka dalis apklaustųjų šios idėjos taip pat tikino neatmetantys, nors ir nėra tvirtai apsisprendę – atsakymą „greičiau taip, nei ne“ nurodė 16,8 proc. respondentų.
34,7 proc. respondentų pasirinko „greičiau ne“ variantą, dėl galimybės išvykti iš Lenkijos, o 27,1 proc. teigė „tikrai nesvarstę“ galimybės išvykti iš šalies.
15,2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Keturi iš dešimties vyresnių nei 50 metų žmonių (39 proc.) dėl dabartinės situacijos yra linkę pasilikti šalyje. Tik vidurinį išsilavinimą turintys asmenys (38 proc.) yra labiausiai linkę pasilikti šalyje[1].
Nori emigruoti į Vokietiją, Nyderlandus, Skandinavijos šalis, Belgiją ar Prancūziją
Viena iš populiarių Lenkijoje darbo skelbimų svetainių skelbia, kad dar 2022 m. pabaigoje apie 340 000 lenkų ieškos darbo už tėvynės ribų.
Jau dabar suintensyvėjusi darbo paieška užsienyje rodo, kad lenkai nebenori vykti į Jungtinę Karalystę, o nori emigruoti daugiausia į Vokietiją, taip pat į Nyderlandus, Skandinavijos šalis, Belgiją ar Prancūziją.
Skelbimų svetainės „OLX“ kategorija „darbas užsienyje“ pasiekė aukščiausius rezultatus per visą savo istoriją. Per mėnesį aktyvių emigrantų darbo skelbimų skaičius yra atitinkamai 17 proc. didesnis lyginant su 2021 m., ir 47 proc. didesnis lyginant su 2020 m.
Iš viso šios kategorijos darbo skelbimais susidomėjo maždaug tiek žmonių, kiek gyvena Liublino mieste.
Didžiausia šiuolaikinės emigracijos banga kilo Lenkijai tapus Europos Sąjungos nare. Oficialiais Centrinės statistikos tarnybos (GUS) duomenimis, 2004–2016 m. iš šalies išvyko 2,1 mln. žmonių. Tuo metu masinė emigracija vyko ne tik į Jungtinę Karalystę, bet ir į Vokietiją, Nyderlandus ir Airiją.
Dauguma norinčiųjų išvykti – darbingo amžiaus žmonės
Žinoma, dabartinė auganti emigracijos banga nebus tokia didelė kaip anksčiau, tačiau gali būti, kad Lenkija patirs didelį darbo jėgos praradimą. To priežasčių netrūksta: karas Ukrainoje ir konflikto eskalacijos baimė, valdžios sprendimai, rekordinė infliacija, nuolat didėjančios pragyvenimo išlaidos ir apskritai neaiški politinė padėtis šalyje.
Nors kitos Bendrijos šalys taip pat susiduria su panašia krize, jos vis dar laikomos saugesnėmis.
Pasak 2022 m. liepos mėnesio migracijos ataskaitos, lenkų, svarstančių emigruoti iš šalies skaičius augo jau kurį laiką. Be to, mažėja skaičius asmenų, norinčių likti šalyje ir joje planuoti savo ateitį. Stipriai išaugo ir neapsisprendusiųjų skaičius.
Galima numanyti, kad apie išvykimą dažniausiai galvoja jauni žmonės. 25–44 metų amžiaus asmenys sudaro daugiau nei pusę norinčiųjų emigruoti – 56 proc. [2].
Absoliuti dauguma norinčiųjų išvykti iš Lenkijos yra darbingo amžiaus žmonės. Jie pripažįsta, kad šalyje fiksuojama infliacija daro įtaką jų karjeros sprendimams.
Tie, kurie vis dėlto lieka Lenkijoje, tapo mažiau reiklūs darbdavių atžvilgiu. Kas penktas renkasi atsitiktinį darbą, 13 proc. papildomai užsidirba dirbdami viršvalandžius, o 10 proc. prašo padidinti atlyginimą.
Pasak ekspertų, infliacija tampa iššūkiu, realiai veikiančiu nemažą dalį lenkų. Trečiąjį šių metų ketvirtį atlikta apklausa rodo, kad darbuotojų kaita šiek tiek padidėjo: per pastaruosius šešis mėnesius darbdavį pakeitė 20 proc. respondentų, t. y. 3 procentiniais punktais daugiau, nei buvo deklaruota antrąjį ketvirtį. Darbdavio keitimo priežastis dažniausiai buvo noras gauti didesnį atlyginimą[3].
O perspektyvos gauti didesnį darbo atlygį tampa vis labiau miglotos. Būtent tuomet ir gali kilti emigracijos banga, nors pastaraisiais metais pastebima priešinga tendencija: lenkai grįžo į tėvynę iš emigracijos.
Oficialiais statistikos tarnybos duomenimis, 2020 m. pabaigoje laikinoje emigracijoje, ilgesnėje nei 3 mėnesių, buvo apie 2 239 tūkst. lenkų. Tai yra net 176 tūkst. žmonių mažiau nei 2019 m. pabaigoje.
2020 m. pabaigoje Europos šalyse gyveno apie 1 973 tūkst. lenkų, iš kurių didžioji dalis – beveik 1 339 tūkst. – ES valstybėse narėse. Vien Jungtinėje Karalystėje gyveno apie 600 000 lenkų, Vokietijoje – 706 000, Nyderlanduose – 135 000, Airijoje – 114 000.
Lietuviai susidurs su sunkesne realybe
Jeigu su sunkmečiu susidūrę lenkai svarsto apie išvykimą iš šalies, galima numanyti, kad Lietuvoje taip mąstančių dar daugiau, o tam įtakos turi ne tik karo grėsmė regione, bet ir finansinė situacija, valdžios sprendimai.
Ekonomistai teigia, kad Lietuvos ekonomiką į priekį varę komponentai buksuoja, augančių kainų ir infliacijos akivaizdoje vis daugiau žmonių nejaučia užtikrintumo ir
stabilumo savo finansine padėtimi, o būtiniausių prekių kainų kilimo emocinis
suvokimas viršija faktinį.
Valdžios išrinktieji nepateikia jokių visuomenės baimes nuraminti galinčių pasiūlymų, o vykdomi finansiniai ir politiniai pokyčiai atneša tik dar daugiau neužtikrintumo dėl ateities. Tai reiškia, kad Lietuvą jau artimiausiu metu gali sukrėsti masinė emigracijos banga.
Remiantis Eurostato duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje infliacija siekė 22,5 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 24,1 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 22 proc. ir buvo trečioje vietoje[4].
Tarptautinis valiutos fondas nežada nieko optimistiško
Sparčiai po pandemijos atsigaunanti Lietuvos ekonomika prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, atvėso ir šiuos metus užbaigs pasiekdama 1,6 proc. BVP augimą. Kitąmet, dėl smukusio eksporto ir išaugusio energijos tiekimo neapibrėžtumo augimas sulėtės. Tokias niūrias įžvalgas Lietuvai prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)[5].
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat nieko optimistiško nežada. Išaugusios infliacijos fone viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos ekonomika kitąmet augs lėčiau[6].
Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pastaraisiais metais Lietuvos ekonomiką į priekį varė pramonė, nekilnojamojo turto ir informacinių technologijų sektoriai, bet kitais metais gali likti tik pastarasis[7].
Siūlymų, kaip įveikti krizę yra daug, o naudos?
Tokio sunkmečio akivaizdoje valdžios atstovai siekia pranokti vieni kitus įvairiais pasiūlymais kaip kovoti su krize. Pavyzdžiui, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama neterminuotai pratęsti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymą maitinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui bei atlikėjų teikiamoms atlikimo paslaugoms[8].
Atsižvelgdamas į šį sprendimą, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis siūlo kitą sprendimą – 17 proc. PVM lengvatą taikyti apskritai viskam; neva taip verslui nereikėtų prašyti lengvatų.
Tačiau toks siūlymas buvo greitai sukritikuotas ekspertų.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus teigė nepalaikantis nė vienos lengvatos ir sakė nesutinkantis su tuo, kad būtų mažinamas dabartinis PVM, nes taip mažės įplaukos į biudžetą.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sumokėta 2,8 mlrd. eurų PVM, o visas mūsų biudžetas – 7,9 mlrd. eurų. Vadinasi, PVM sudaro apie trečdalį biudžeto pajamų.
Ekonomistas ragino labiau įsigilinti ir į dažnai kaip pavyzdį pateikiamą lenkų ekonominę padėtį. A. Bartkus teigia, kad lenkams vos pritaikius PVM lengvatą kainos smuktelėjo 1 proc., tačiau ilgesniuoju laikotarpiu, kai pas mus maisto kainų metinis augimas rugpjūtį buvo 30 proc., pas juos – 17 proc.
A. Bartkaus vertinimu, tai – joks ženklus proveržis.
„Mūsų temperatūra – 39 laipsniai, o lenkų – 38,3 – abu vis tiek gulime lovoje“, – teigia jis.
Kiekviena diena tampa vis mažiau užtikrinta
Kad įtampa dėl ekonominės padėties šalyje auga, rodo ir lietuvių elgesys. Augančių kainų ir infliacijos akivaizdoje vis daugiau žmonių nejaučia užtikrintumo ir stabilumo savo finansine padėtimi.
Kaip jau minėta, būtiniausių prekių kainų kilimo emocinis suvokimas viršija faktinį, o tai lemia sparčiai besikeičiančius vartotojų įpročius ir pasirinkimus: prioritetas teikiamas prieinamai kainai ir akcijai, atsisakoma prabangos prekių ir paslaugų, tačiau svarbą išlaiko ekologiškumas ir tvarumas. Tai rodo rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ surinkti duomenys[9].
Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų manymu, kainų augimas kasdienio vartojimo maisto ir buities prekėms yra 15 proc. didesnė nei yra iš tiesų, latviams – 14 proc., o estams kiek mažiau – 11 proc.
„Infliacija, emocinė savijauta ir žiniasklaidos poveikis lemia vartotojų elgsenos pokyčius: apribotas ir atsargesnes išlaidas, besikeičiančius poreikius ir prioritetus. Šiandien tik 1 iš 3 vartotojų jaučia stabilumą ir yra užtikrintas savo asmenine finansine padėtimi, o pirkti nusiteikę dar mažiau žmonių – tik apie penktadalis lietuvių, latvių ir estų“, – teigia „NielsenIQ“ vadovė Ilona Lepp.
Du trečdaliai vartotojų teigia, kad didžiausias kainų augimas jaučiamas maisto prekių kainoms, o kone didžioji dalis pripažįsta, kad jų savaitinis apsipirkimas kainuoja daugiau nei prieš pusmetį.
Kasdienio vartojimo maisto ir buities prekių kainos 2022 m. II ketv. Rytų Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, buvo 11,6 procentinio punkto didesnės nei bendras visos Europos vidurkis. Daugiausia pabrango daržovės, riešutai, bakalėja, užkandžiai, gyvūnų maistas ir gaminiai iš popieriaus.
Lietuviai pradėjo ieškoti akcijų ir pirmenybę teikti vietiniams prekės ženklams bei gamintojams
Per 2022 m. pirmąjį pusmetį net 82 proc. lietuvių nustojo arba labai retai rinkosi pirkti prabangių prekės ženklų produktus. 74 proc. žmonių svarbiausiu pasirinkimo rodikliu tapo prieinama kaina arba akcija, o 67 proc. pradėjo gerokai dažniau rinktis vietinių prekės ženklų ir gamintojų produkciją.
Rinkos tyrimų kompanijos duomenys rodo, kad ateityje vartotojai rinksis mažesnių ir vietinių prekės ženklų kasdienio vartojimo maisto ir buities prekes, kurios geriau atlieps jų poreikius: bus lengviau įperkamos, personalizuotos ir unikalios.
I. Lepp pažymi, kad Lietuvoje jau dabar matomas mažesnių ir vietinių prekės ženklų augimas viršija didžiausiųjų rinkos lyderių.
Emigruoti lietuvius gali priversti ir pokyčiai valstybės tarnyboje
Jeigu it ant mielių kasdien augančios produktų ir paslaugų kainos bei karo grėsmė neprivers lietuvių emigruoti, tai padaryti gali valdžios inicijuoti pokyčiai valstybės tarnyboje, kurie tiesiogiai gali paveikti dalį darbingo amžiaus Lietuvos piliečių.
Ketvirtadienį, spalio 13 d. vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suformuotos šešėlinės Vyriausybės posėdyje lankėsi dėl valdžios planuojamų pertvarkų viešajame sektoriuje sunerimę teisėsaugos institucijų atstovai.
Jiems nerimą kelia ne tik maži atlyginimai ar pernelyg dideli krūviai. Teisėsaugos institucijų atstovai pasigenda nuoseklaus valstybės dėmesio gerinant visos teisėsaugos sistemos finansavimą.
Pasak šešėlinės Vyriausybės vadovo Ramūno Karbauskio, stebina šios valdžios paruoštos reformos kokybė ir jos pasekmės, apie kurias kalba su valstybės tarnyba susijusios profesinės sąjungos:
„Pokyčiai turi gerinti žmonių padėtį ir pritraukti į valstybės tarnybą specialistų, bet matome, kad turėsime visiškai atvirkščią situaciją. Ši pertvarka dar labiau paskatins emigraciją. Jei dar prieš dvejus metus mes galėjome didžiuotis augančia ekonomika ir grįžtančiais į Lietuvą žmonėmis, šiandien to nebeliko ir po tokių reformų įvyks negrįžtantys procesai, kada kompetentingi žmonės bus priversti išvažiuoti su visa šeima. Taip nekompetentingai paruoštas projektas, kurį teikia ši valdžia, negali būti įgyvendinamas. Mes prieštaraujame tokiai reformai, kokią ją teikia šita valdžia”, – sako R. Karbauskis.
