ES ekonomikos augimą šiuo metu labiausiai kelia Lenkija ir Ispanija
Europos Komisijos naujausios prognozės rodo, kad 2025 metais Europos ekonomika turėtų augti apie 1,4 procento. Tai nėra didelis tempas, tačiau jis pasiekiamas nepaisant JAV padidintų tarifų europietiškoms prekėms ir augančios prekybinės įtampos.
Komisijos vertinimu, būtent Lenkija ir Ispanija šiuo metu labiausiai prisideda prie bendro ES augimo. Lenkijos ekonomika kitąmet turėtų augti 3,2 procento, o Ispanijos – 2,9 procento. Tai kur kas daugiau nei didžiųjų ES ekonomikų, kurios šiuo metu praktiškai neauga.
Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos ekonomikos išlieka vangios, todėl bendrą ES rezultatą iš esmės palaiko sparčiau augančios pietų bei rytų Europos šalys. Tai rodo, kad Sąjungoje formuojasi du skirtingi tempai: vienos šalys juda į priekį, o kitos išgyvena stagnaciją.
Europos Komisija įspėja kelias valstybes dėl didėjančio biudžeto deficito
Kartu su ekonomikos augimo prognozėmis Europos Komisija paskelbė ir perspėjimus šalims, kurios rizikuoja pažeisti ES fiskalines taisykles. Pagal šias taisykles biudžeto deficitas neturi viršyti trijų procentų bendrojo vidaus produkto, o valstybės skola turi išlikti žemiau šešiasdešimties procentų ribos.
Komisija mato, kad aštuonios valstybės tolsta nuo finansinės drausmės, jeigu nesiims papildomų veiksmų. Tarp jų minimos Ispanija, Vengrija, Malta ir Nyderlandai. Prie rizikos zonos priartėjo ir Lietuva, nes jos pateikti planai dėl 2026 metų fiskalinės politikos dar turi būti suderinti su ES nuostatomis.
Pasak Komisijos, vertinama ne tik tai, kaip valstybės planuoja kitų metų biudžetą, bet ir tai, ar jų ilgalaikiai įsipareigojimai yra realiai įgyvendinami. Todėl šalys, kurioms siunčiami įspėjimai, turi peržiūrėti savo išlaidas ir užtikrinti, kad jos išliktų finansinių taisyklių ribose.
Dalis valstybių jau sulaukė oficialių įspėjimų dėl finansinės drausmės nesilaikymo
Kai kurios šalys jau peržengė taisyklių ribas, todėl Europos Komisija ėmėsi konkrečių veiksmų. Suomija oficialiai įspėta, nes jos biudžeto deficitas šiemet pakils iki 4,5 procento. Dėl to artimiausiu metu gali būti pradėta vadinamoji perteklinio deficito procedūra, kuriai dar turi pritarti ES finansų ministrai.
Suomijos finansinę padėtį pablogino keli veiksniai. Karas Ukrainoje sumažino investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą, o uždaryta siena su Rusija smarkiai sumažino turistų srautus ir šalies pajamas. Komisija pabrėžė, kad vien tik gynybos išlaidos tokio deficito nepaaiškina.
Kitos didžiosios ES valstybės – Prancūzija, Italija ir Lenkija – jau yra procedūroje dėl per didelio deficito, tačiau šiuo metu naujų veiksmų prieš jas nesiimama. Vokietija galėjo sulaukti tokio paties įspėjimo, tačiau pasinaudojo specialia išimtimi, leidžiančia padidinti išlaidas gynybai 2025 metais, todėl procedūros išvengė.
Šie vertinimai rodo, kad ES ekonomika vystosi nevienodai: vienos šalys auga sparčiau ir palaiko bendrą ūkį, o kitoms tenka ieškoti sprendimų, kaip suvaldyti išlaidas ir laikytis bendrų taisyklių.[1]
