<h2>Lietuviai nevieningi: pusė piliečių bijo dėl Rusijos veiksmų, kiti – grėsmę nuvertina</h2>
<p>Jeigu tikėtume žiniasklaida bei pasaulio politiniais lyderiais, kariniai veiksmai Europoje bei Rusijos invazija į Ukrainą yra neišvengiamybė ir tik dienų, o gal ir valandų klausimas, kada tai iš tiesų įvyks. Daugybės valstybių piliečiai, tarp jų ir Lietuvos, yra primygtinai raginami nevykti į Ukrainą, iš šalies išvežama ir vis daugiau diplomatų. Apie tai pirmadienį paskelbė ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, kuri prašo nebūtinas funkcijas atliekančių diplomatinių įstaigų darbuotojų ir jų šeimų sugrįžti į Lietuvą[[1].</p>
<p>Įtempta situacija veikia ir Europos akcijų biržas: regioninis Europos indeksas STOXX 600 pirmadienį prekybos pradžioje smuko 2,49%. Prancūzų CAC indeksas smuko 3,3%, vokiečių DAX – 3,14%. JAV akcijų biržų ateities sandoriai smuko po kiek daugiau nei 0,5%[2]. Į neregėtas žemumas nukrito ir Rusijos rublis.</p>
<p>Dar praėjusią savaitę įtakingasis leidinys „Politico“ pasidalino informacija, neva, JAV prezidentas sąjungininkus Europoje perspėjo, kad galima invazijos data yra vasario 16-oji. Vis dėlto, žvelgiant į viešojoje erdvėje cirkuliuojančią informaciją, situaciją galime įvertinti kritiškai bei pagrįstai kvestionuoti realią grėsmę. Tikėtina, kad JAV ir sąjungininkų retorika apie galimai bet kurią akimirką prasidėti galinčius karinius veiksmus yra plano, kuriuo siekiama sustabdyti Rusiją, dalis. </p>
<p>Vis dėlto, pastarosiomis savaitėmis naujienų srautui suintensyvėjus, ne vienas iš tiesų galėjo bent jau pusiau rimtai apsvarstyti apie galimą kritinį situacijos deeskalacijos variantą. Nors tikriausiai ne vienas Lietuvos gyventojas jau yra apžvelgęs konservų lentynas prekybos centruose, remiantis „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa, lietuviai tikrai nepuola į paniką: pusė šalies piliečių nerimauja, tačiau kiti situaciją vertina kiek ramiau ir dėl savo gerovės nesibaimina.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lukas-blazek-mcsdtbwxuzu-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Į situaciją žemyne rimčiau žvelgiau moterys, vyrai demonstruoja šaltus nervus</h2>
<p>Situaciją tarp Rusijos bei Ukrainos seka daugybė žmonių ir daugelis jų turi savo nuomonę bei požiūrį. Lietuvoje, kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų jaučia didesnį ar mažesnį nerimą. Į klausimą, ar jiems kelia nerimą Rusijos kariniai veiksmai regione, iš viso teigiamai atsakė 54,3 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 26,6 proc. respondentų teigia manantys, kad tai tiesiogiai paveiks jų ar artimųjų gyvenimus, o 27,7 proc. nurodė nerimaujantys, bet abejojo, ar tai paliestų Lietuvą ar juos asmeniškai.</p>
<p>Kita dalis visuomenės situaciją vertina ženkliai ramiau. 33,6 proc. respondentų atsakė, kad nerimo nejaučia, nes netiki, jog kils rimtas karinis konfliktas. Kai kurie nuomonės šiuo klausimu apskritai neturi: tokių asmenų yra 12,1 proc[3]. Vertinant piliečių požiūrį į esamą situaciją žemyne, išryškėja ir tam tikros tendencijos. Apklausos rezultatai rodo, kad moterys labiau nei vyrai yra linkusios manyti, kad Rusijos veiksmai paveiks jų bei artimųjų gyvenimus: taip mano 29,9 proc. moterų ir 23,1 proc. vyrų. Lietuvos vyrai yra linkę neskubėti daryti niūrių išvadų ir mano, kad rimto karinio konflikto nebus: tokią nuomonę pateikia 39,4 proc. palyginti su 28,1 proc. moterų.</p>
<p>Taip pat labiausiai dėl poveikio jų gyvenimams nerimavo gaunantieji mažas pajamas: net 38,1 proc. asmenų su pajamomis iki 300 eurų vienam šeimos nariui. Netikinčiųjų karinio konflikto galimybe daugiausiai buvo tarp asmenų, kurių pajamos siekė per 600 eurų šeimos nariui. Apklausoje, kuri buvo atlikta vasario 3–8 dienomis, dalyvavo 1005, sulaukę 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/camilo-jimenez-qzeno_gq7qa-unsplash-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Politologai teigia, kad žiniasklaida naudojasi grėsmės diskursu ir kursto visuomenės nerimą</h2>
<p>Potencialios grėsmės iš rytų akivaizdoje, karo temą itin pamėgo ir Lietuvos politikai: galima pastebėti, kad į antrąjį planą nustumiama tiek pastaraisiais metais svarbiausia tema buvusi pandemija bei jos valdymas, tiek iki neregėtų aukštumų į viršų šokusios kainos ar infliacija. Karinis diskursas visuomenę verčia suabejoti: galbūt didžiulės kainos ir neišgalėjimas susimokėti mokesčius už būstą ar nusipirkti būtinų maisto produktų iš tiesų nėra pats baisiausias scenarijus?</p>
<p>Vis dėlto, galima pastebėti ir tai, kad politikai kalba daug, tačiau menkai iš tiesų nušviečia esamą situaciją. Politologai pastebi, kad visuomenei trūksta realios informacijos, dėl to, vieni jaučia perdėtą nerimą, tačiau kiti, situacijos neįvertina deramai. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius teigia, kad apklausos rezultatuose galima įžvelgti, jog žmonėms reikia daugiau informacijos, kaip jie turėtų elgtis kritinėse situacijose:</p>
<blockquote>
<p>„Čia rodiklis ir mūsų politikams, ir Vyriausybei, kad reikia su tuo nerimu dirbti, reikia suteikti žmonėms tam tikrus įrankius, paaiškinimus, galbūt tam tikra komunikacija turėtų būti, kuri tą nerimą mažintų, ką daryti krizių metu, kaip elgtis“, – teigia N. Maliukevičius.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė teigia pastebinti visuomenės nesaugumo jausmą, o tai ji aiškina paprastai:</p>
<blockquote>
<p>„Lietuvos žiniasklaida linkusi dramatizuoti konfliktą, nes, matyt, skaitomumas nemažas“, – teigia M. Šešelgytė.</p>
</blockquote>
<p>Taigi, apklausose atsispindi dvilypės tendencijos: informacijos kiekis gausus, tačiau žinių, kaip iš tiesų derėtų elgtis pavojaus akivaizdoje, stokojama.</p>
