R. Vaišnoras mano, kad karinei tarnybai pirmiausia reikia išnaudoti turimus vyrų resursus
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras mano, kad šiuo metu nėra poreikio šaukti moteris į privalomąją karo tarnybą – pirmiausia reikia išnaudoti turimus vyrų resursus.
„Mes dar vis turime nemažas atsargas jaunų vaikinų, kurie dėl įvairių priežasčių negali atlikti tos pareigos. (…) Sudarykime sąlygas kiekvienam jaunuoliui ir vaikinui patarnauti ir atlikti pareigą tėvynei“, – kalbėjo jis[1].
Anot R. Vaikšnoro, moterys ir dabar turi galimybę savanoriškai tarnauti kariuomenėje, pasirinkti tarnybos laiką ir dalinį, o vėliau tęsti profesinę karo tarnybą arba grįžti į civilį gyvenimą. R. Vaikšnoras pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 10 proc. moterų, užimančių įvairias pareigas – nuo eilinės kareivės iki karininkių. Tai rodo, kad moterys jau dabar aktyviai dalyvauja krašto apsaugoje, tačiau privalomas šaukimas, jo nuomone, dar nėra aktualus.
„Aš sakyčiau – išnaudokime pirmiau tuos resursus, kuriuos turime, o vėliau svarstykime“, – pridūrė jis, samprotaudamas, ar dabar reikia į karinę tarnybą šaukti ir moteris.
D. Šakalienė apie moterų šaukimą į karinę tarnybą: „Tai tik laiko klausimas“
Tačiau krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė laikosi kitokios pozicijos. Ji jau anksčiau pabrėžė, kad privalomas moterų šaukimas į karinę tarnybą esą yra neišvengiamas, jei Lietuva nori užtikrinti pakankamus kariuomenės pajėgumus.
„Mes artėjame prie to momento, kai moterų privalomos tarnybos momentas gali būti jau nebe tiek vertybinis klausimas, kiek klausimas, kuris yra susijęs su mūsų gebėjimu užtikrinti pakankamą pajėgumų skaičių“, – sakė ji[2].
Vis dėlto ministrė pripažino, kad artimiausiu metu visuotinio šaukimo įvesti nepavyks dėl infrastruktūros ir personalo trūkumo.
„Jei mes neturime, kas rengia jaunuosius karius, jei mes neturime, kur juos RENGTI, tai visi kalbėjimai apie visuotinį šaukimą arba ženklų ribinių skaičių didinimą yra tuščios deklaracijos“, – teigė D. Šakalienė. Ji pridūrė, kad per artimiausius ketverius metus visuotinio šaukimo tikėtis nerealu.
Šauktinių kiekis nuolat auga, o drauge vis dažniau kalbama apie moterų šaukimą
Šiemet į privalomąją karo tarnybą planuota pašaukti per 3,9 tūkst. jaunuolių. Kasmet šis skaičius augs, o nuo 2027 m. tarnauti bus kviečiama daugiau kaip 6 tūkst. prievolininkų – ribiniai skaičiai sieks nuo 4 240 iki 7 040 vaikinų.
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, dar eidamas šias pareigas, taip pat yra sakęs, kad visuotinis šaukimas vyrams galėtų būti įvestas apie 2028 m., tačiau moterų šaukimo klausimas lieka atviras, kuriam jis mielai pritartų.
„Kai kalbame apie lygias teises, tai reikia kalbėti ir apie pareigas“, – teigė L. Kasčiūnas, pabrėždamas, kad diskusija apie moterų šaukimą yra svarbi, tačiau šiuo metu Seime esą trūksta politinės valios šiam sprendimui priimti[3].
Krašto apsaugos ministro patarėjas Ignas Grinevičius taip pat seniau pripažino, kad per artimiausius ketverius metus visuotinio šaukimo įvesti nepavyks dėl infrastruktūros ir personalo trūkumo, tačiau ateityje tiek vaikinų, tiek merginų šaukimas gali tapti neišvengiamas.
Didžioji dalis visuomenės nepritaria moterų šaukimui į kariuomenę
Ginkluotės ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis yra teigęs, kad visiems piliečiams turėtų būti taikomos vienodos teisės ir pareigos, tačiau visuomenė tam dar nėra pasiruošusi.
„Manau, moterų karinė tarnyba turėtų būti privaloma, tačiau šiuo metu tai padaryti neįmanoma. Mūsų visuomenėje dar vyrauja nusistatymas, kad moteris nėra lygiavertis žmogus vyrui ir skirta stovėti prie puodų arba gimdyti vaikus“, – sakė jis, pabrėždamas, kad visuomenės požiūris keisis tik esą nuosekliai jį ugdant. „Moterų įtraukimą į valstybės gynybą turėtume didinti nuolat. Lyčių lygybės reikia siekti ne tik kariuomenėje, bet visose srityse“, – pridūrė D. Antanaitis[4].
Tačiau LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad net 70 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų visuotiniam moterų ir vyrų šaukimui. Vyrų visuotinis šaukimas sulaukia daugiau palaikymo, tačiau irgi yra palyginus vangus – apie 50 proc. respondentų jam pritaria.
