Auga įtampa regione: kariuomenė stiprins strateginių objektų apsaugą
Didėjant įtampai regione ir stiprėjant perspėjimams apie galimas Rusijos provokacijas, Lietuva imasi papildomų saugumo priemonių. Artimiausią mėnesį šalies kariuomenė prisidės prie strategiškai svarbios energetikos infrastruktūros apsaugos. Sprendimas priimtas po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda ir kitų NATO rytinio sparno valstybių lyderiai viešai įspėjo apie galimas grėsmes kritiniams objektams.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas liepos 17 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo kariuomenei pavesta nuo liepos 19 iki rugpjūčio 19 dienos sustiprinti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, elektros jungties „LitPol Link“ Alytaus skirstyklos, transformatorių pastotės Alytaus rajone ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės apsaugą[1].
Užduotims vykdyti bus pasitelktas iki 30 karių padalinys su transportu, taip pat laivas arba kateris su įgula. Kariuomenės veiksmai bus derinami su Viešojo saugumo tarnyba, atsakinga už kritinės infrastruktūros apsaugą.
Prezidentas įspėja apie galimus taikinius, NATO pasirengusi reaguoti
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau perspėjo, kad galimais Rusijos taikiniais Lietuvoje gali tapti energetikos ir susisiekimo infrastruktūra. Pasak šalies vadovo, grėsmės gali pasireikšti ne tik įprastais kariniais veiksmais, bet ir sabotažo išpuoliais ar kitomis hibridinėmis priemonėmis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigė, kad kritinės situacijos atveju NATO sąjungininkai būtų pasirengę operatyviai sustiprinti savo karinius pajėgumus Lietuvoje.
Vakarų šalių pareigūnai galimas Rusijos provokacijas sieja su Maskvos pastangomis atsverti nesėkmes fronte Ukrainoje ir pasiekti greitesnių rezultatų kitomis priemonėmis. Tuo metu Kremlius tokius kaltinimus atmeta, teigdamas, kad jie naudojami siekiant pateisinti didesnį NATO karinio pasirengimo stiprinimą regione.
NATO naikintuvams suteikiami platesni įgaliojimai Baltijos šalyse
Tuo tarpu dar liepą NATO nusprendus Baltijos šalyse oro policijos misiją pertvarkyti į oro gynybos misiją, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad tai reikš ne tik platesnius įgaliojimus čia budintiems naikintuvams, bet ir didesnį Aljanso operacinį lankstumą[2].
Pasak jo, naujosios veikimo taisyklės leis pilotams konkrečiose situacijose priimti daugiau savarankiškų sprendimų, o Lietuvoje ir toliau bus tęsiamos sąjungininkų naikintuvų rotacijos. Be to, atsivers galimybė prireikus greičiau sustiprinti regioną papildomais oro gynybos pajėgumais.
D. Matulionis taip pat pabrėžė, kad pokytis sustiprins NATO gebėjimą operatyviai reaguoti į grėsmes – vyriausiasis Aljanso pajėgų Europoje vadas galės savarankiškai priimti sprendimus dėl oro gynybos pajėgų perkėlimo į konkretų regioną, nelaukdamas papildomo politinio valstybių pritarimo.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymėjo, kad nors kol kas neaišku, ar tai automatiškai reikš didesnį pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse, naujasis modelis leis pereiti nuo politinių diskusijų prie lankstesnio ir greitesnio gynybinio reagavimo.
