Milijonai suplanuoti, liemenių nėra: KAM stringa pirkimai, o kariai jau laukia nuo 2023-ųjų
Susiklostė įdomi situacija Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) – nors prieš priimant ateinančių metų biudžetą skalambijama pavojaus varpais dėl lėšų gynybai, panašu, pastaroji, turimų finansų nė neišleidusi, o kariai vaikšto su senomis apsauginėmis liemenėmis.
Rodos, taupymas – nėra bloga savybė, o ypač, kai kalbama apie mokesčių mokėtojų pinigus. Juk ne ištaškė bet kam, o pataupė! Tačiau tai nėra taip gerai, kaip gali pasirodyti. Mat Lietuvos kariai skundžiasi, kad nuo 2023-ųjų negauna taip reikalingų neperšaunamų liemenių[1].
Kaip skelbia dienraštis tv3.lt, pats neperšaunamų liemenių viešasis pirkimas buvo paskelbtas prieš beveik dvejus metus – 2023 m. gruodį, tačiau nepaisant to, kariai iki šiolei šių liemenių savo akyse nėra regėję.
O išleista per šį laikotarpį joms turėjo būti nemažai – remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vertinimo išvada, Gynybos resursų agentūra per keletą metų turėjusi išleisti 29,2 mln. eurų be PVM.
Tuo tarpu VPT, įvertinusi liemenių pirkimo procedūras, pastebėjo, kad du jame dalyvavę tiekėjai procedūras skundė teismams.
„Tačiau teismai pasibaigė dar šių metų kovą, kai Gynybos resursų agentūra su vienu iš tiekėjų sudarė taikos sutartį ir turėjo derėtis dėl galutinės perkamų liemenių kainos.
Vis dėlto Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos šarvinių liemenių kariams taip ir nenupirko, o prieš kelerius metus joms suplanuotos milijoninės lėšos taip ir nebuvo išleistos“, – nurodė dienraštis tv3.lt.
Galimos korupcijos apraiškos?
Tuo tarpu, kaip nurodo dienraštis, su juo susisiekę patikimi šaltiniai, panorę likti anoniminiais, pareiškė, esą tokia situacija susiklosčiusi dėl to, kad KAM surengto pirkimo konkurso nelaimėjo jiems palankūs tiekėjai.
Kaip tvirtino vienas iš šaltinių, Lietuvos karių saugumo vilkinimas esą galimai yra susijęs tik su „vienos nedidelės Lietuvos bendrovės interesais, neseniai pasirašiusios sutartį su iš pirkimo pašalinta Jungtinių Amerikos Valstijų bendrove“. Remiantis anonimiškumą norėjusiu išlaikyti pranešėju, būtent ši bendrovė esą neatitikusi keltų reikalavimų.
Todėl dabar esą galimai laukiama kito ministerijai „palankaus tiekėjo“.
Visgi, KAM aiškino, neva šis pirkimas buvo baigtas atmetus visus pasiūlymus, todėl galiausiai sutartis su tiekėju ir nebuvo sudaryta, o taip lauktos liemenės kariuomenės ir nepasiekė.
Ministerija patikino, esą visos liemenėms nepanaudotos lėšos buvo perskirstytos „kitoms KAM reikmėms“. Taip pat užtvirtino daranti tolimesnius žingsnius, kad liemenės visgi būtų įsigytos. Tarp jų – ir galimybė liemenes įsigyti per tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, NATO Paramos ir pirkimų agentūrą ar Europos gynybos agentūrą.
Neišleido viso numatyto biudžeto
Taip pat KAM iki spalio pabaigos panaudojo 55 proc. šių metų biudžeto, o likusi dalis, pasak viceministro Tomo Godliausko, bus išleista iki metų pabaigos, kai suplanuoti didžiausi mokėjimai ir ginkluotės pirkimų sutartys. Ministerija tikina rizikų nematanti ir žada, kad metų pabaigoje biudžetas bus įsisavintas beveik 100 procentų, kaip ir ankstesniais metais.
Tuo metu gynybos finansavimas auga rekordiniu tempu: 2025 m. jis sudarys 4,01 proc. BVP, o 2026–aisiais planuojama pasiekti 5,38 proc. BVP. Dalį šių lėšų sudarys Valstybės gynybos fondo pajamos, skirtos ilgalaikiams projektams, tokiems kaip oro gynybos sistemos, moderni ginkluotė ir kariuomenės infrastruktūra. Pagal Valstybės gynimo tarybos sprendimą, Lietuva iki 2030 m. gynybai turėtų skirti 5–6 proc. BVP.
800 mln. eurų kariniam lėktuvų parkui?
Dar rugpjūčio pabaigoje, KAM vairą sukiojant tuometinei ministrei Dovilei Šakalienei, ministerija sulaukė kritikos dėl beveik 800 mln. eurų vertės sandorio, pagal kurį numatyta įsigyti tris braziliškus „Embraer“ karinius lėktuvus. Kritikai teigė, kad kariuomenė tokio poreikio net nebuvo pateikusi, o konkurso sąlygos neva buvo suformuluotos taip, kad labiausiai atitiktų būtent šio gamintojo techniką.
Dėl pirkimo aplinkybių jau kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, o premjerė ragina atlikti papildomus auditus, nes paskutinis Valstybės kontrolės patikrinimas liko įslaptintas.
Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad Šakalienė buvo susitikusi su „Embraer“ vadovybe Singapūre, o prezidentūra, anot šaltinių, taip pat palaikė brazilišką variantą – dabartinis „Spartan“ lėktuvas, kuriuo skraidina prezidentą, esą per lėtas ir triukšmingas.
