Dujos Rusijai neša milžiniškus pelnus
Specialistai mano, kad pastaruoju metu Europoje pabrangusios dujos padidins Rusijos pajamas iš iškastinio kuro pardavimo ir dar labiau padidins atotrūkį tarp jų rusų gaunamų mokėjimų ir Vakarų šalių Ukrainai skiriamos paramos.[1]
Remiantis ekspertų grupės CREA analize, nuo Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį ES šalys už Rusijos iškastinį kurą sumokėjo 200 mlrd. eurų. Bendra ES ir JAV pagalba karo draskomai Ukrainai siekia tik 185 milijardus eurų.
Rusijos pajamos iš dujų pardavimo, kurios sudaro kiek mažiau nei pusę Rusijos pajamų iš prekybos su Europos, auga dėl netikėtai per pastarąją savaitę 13 procentų išaugusių dujų kainų.
Analitikai teigia, kad Ukrainos kontrpuolimas Rusijos Kursko srityje, per kurią „Gazprom“ pumpuoja dujas į Europą, privertė prekybininkus ruoštis trikdžiams.
„Padidėjimas yra spekuliatyvus statymas dėl tiekimo sutrikimų“, – rašo „EnergyFlux“.
Nors Europa daug nuveikė, kad sumažintų energijos šaltinių importą iš Rusijos, dėl Kursko puolimo sukeltas dujų kainų kilimas išryškina didesnę problemą – Europos pinigai, skirti energetiniams ištekliams įsigyti, ir toliau plūsta į Kremliaus iždą.
ES stengiasi mažinti energetinių išteklių priklausomybę nuo Rusijos
Per laikotarpį nuo liepos 29 iki rugpjūčio 4 dienos ES šalys išleido daugiau nei 400 milijonų eurų, daugiausia dujoms ir naftai, pranešė CREA.
Ši suma nublanksta prieš ankstesnio laikotarpio pinigų srautus – 2022 m. kovo mėn. energetiniams ištekliams buvo išleista 5,3 mlrd. eurų, o dabar ši suma sumažėjo iki 1,5 mlrd. eurų – tačiau tai reiškia, kad nors ES nuėjo ilgą kelią mažindama savo priklausomybę nuo Rusijos, iki galutinio atsiskyrimo dar labai toli.
Rusiška anglis, sudaranti nedidelę viso importo dalį, Europoje yra visiškai uždrausta, tačiau to negalima pasakyti apie kitus energijos šaltinius.
Europa išlieka didžiausia Rusijos SGD dujų pirkėja
Nors dabar Rusija tiekia mažiau nei tris procentus į ES patenkančio dyzelino (2021 m. jie tiekė 50 procentų) ir mažiau nei penkis procentus žalios naftos (sumažėjo nuo 25 procentų), dujų importas iš Rusijos per tą patį laikotarpį sumažėjo – 75 procentais. Dujotiekiais keliaujančio iškastinio kuro srautai 2023 m. sumažėjo nuo 155 milijardų kubinių metrų iki 27 milijardų kubinių metrų.
Tačiau šį bendrą nuosmukį sušvelnino padidėjęs Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas.
„Europa išlieka didžiausia Rusijos SGD dujų pirkėja“, – kovą perspėjo grupė europarlamentarų, raginusių uždrausti visus Rusijos energetinius išteklius ir jų produktus.
Tuo metu stebėta situacija išlieka nepakitusi iki šiol. Ilgalaikių sutarčių tinklas, šalys, neturinčios prieigos prie jūros, priklausomos nuo dujotiekių iš rytų, ir jokių apribojimų SGD krovininiams laivams reiškia, kad Europos pinigai ir toliau sėkmingai remia Kremliaus karo mašiną.
Nuo rugpjūčio pradžios ES šalys turi teisę vienašališkai uždrausti rusiškas SGD. Kol kas nė viena šalis šio žingsnio nežengė, nors Lietuva liepą paragino solidariai atsisakyti rusiškų SGD, o apsaugos ministras Simonas Gentvilas siūlė kovoti su jų importo galutinai nuskurdinant Lietuvos vartotojus.[2]
