P. Magyaras siekia pašalinti T. Sulyoką ir perrašyti V. Orbáno paliktą valdžios sistemą
Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras paskelbė, kad jo vyriausybė pradės procedūras šalies prezidentui Tamásui Sulyokui pašalinti iš pareigų. T. Sulyokas buvo išrinktas prezidentu 2024 m. tuomet valdančios Viktoro Orbáno partijos „Fidesz“ balsais, o dabar naujoji Vengrijos valdžia jį vadina senosios sistemos dalimi. AP skelbia, kad P. Magyaras ketina keisti Konstituciją, nes jo partija „Tisza“ po balandžio rinkimų turi dviejų trečdalių daugumą parlamente.
P. Magyaras T. Sulyokui buvo davęs terminą iki gegužės 31 d. pasitraukti iš pareigų, tačiau prezidentas atsisakė atsistatydinti. Po pirmadienio susitikimo prezidento rūmuose P. Magyaras pareiškė, kad nurodys „Tisza“ parlamentarams nedelsiant pradėti būtinas procedūras. Jo teigimu, procesas galėtų trukti apie mėnesį, tačiau jis nepaaiškino, kokia konkreti konstitucinė formulė bus naudojama prezidentui pašalinti.
Šis konfliktas nėra vien asmeninė dviejų politikų priešprieša. P. Magyaras po pergalės rinkimuose pažadėjo išardyti V. Orbáno per 16 metų sukurtą valdžios architektūrą, kurioje svarbiausiose valstybės institucijose liko ankstesnės valdžios paskirti žmonės. Prezidento postas Vengrijoje yra daugiausia reprezentacinis, tačiau valstybės vadovas pasirašo įstatymus ir gali siųsti juos Konstituciniam Teismui, todėl naujoji valdžia baiminasi, kad T. Sulyokas gali stabdyti reformų darbotvarkę.
Prezidentas atsisako trauktis ir perspėja apie konstitucinę krizę
T. Sulyokas atsisako pripažinti P. Magyaro reikalavimą teisėtu ir tvirtina, kad jo pašalinimas sukeltų konstitucinę krizę. Reuters cituoja prezidento pareiškimą, kuriame jis perspėjo, kad tokie veiksmai gilins visuomenės susiskaldymą ir pakenks Vengrijos demokratijos tarptautinei reputacijai. T. Sulyokas taip pat pabrėžia, kad jo kadencija galioja iki 2029 m., todėl politinis spaudimas negali pakeisti teisinio mandato.
Prezidento biuras dar prieš naują P. Magyaro pareiškimą paskelbė, kad premjero raginimai atsistatydinti kenkia prezidento institucijos autoritetui ir konstituciniam valstybės veikimui. T. Sulyokas kreipėsi į Venecijos komisiją, kuri yra Europos Tarybos teisinių ekspertų institucija, prašydamas įvertinti šį konfliktą. Tai rodo, kad ginčas iš vidaus politikos gali persikelti į platesnį Europos teisinį lauką.
P. Magyaras kaltina T. Sulyoką tuo, kad šis esą neatstovavo nacionalinei vienybei ir tylėjo kritiniais V. Orbáno valdymo momentais. AP nurodo, kad premjeras minėjo ankstesnės valdžios retoriką prieš politinius oponentus ir kritikavo prezidento tylą dėl įstatymų, kuriais buvo draudžiamas LGBTQ+ „Pride“ renginys. Pasak P. Magyaro, prezidento institucija turi atgauti prestižą, kurį, jo teigimu, susilpnino „tyla ir neveiklumas“.
„Fidesz“ kaltina naują valdžią neteisėtu ultimatumu
V. Orbáno partija „Fidesz“ P. Magyaro veiksmus vadina neteisėtu ultimatumu ir politiniu piktnaudžiavimu gauta dauguma. „Fidesz“ frakcijos vadovas Gergely Gulyásas pareiškė, kad konstitucinėje demokratijoje neįsivaizduojama, jog prezidentas būtų prievarta pašalintas iš pareigų dar nepasibaigus jo kadencijai. Jo teigimu, jeigu naujoji dauguma pasirinks tokį kelią, ji piktnaudžiaus rinkėjų suteikta valdžia.
Šis argumentas Vengrijoje turi dvi puses. Viena vertus, „Tisza“ partija rinkimuose gavo aiškų mandatą keisti V. Orbáno sistemą ir turi pakankamai balsų konstituciniams pakeitimams. Kita vertus, prezidento pašalinimas vien politiniu sprendimu gali sukurti pavojingą precedentą: kiekviena nauja valdžia galėtų bandyti nušluoti anksčiau paskirtas institucijų figūras, net jei jų kadencijos dar nepasibaigusios.
P. Magyaro šalininkai tvirtina, kad be tokių žingsnių V. Orbáno palikta sistema galėtų sabotuoti reformas iš vidaus. Kritikai atsako, kad demokratijos atkūrimas negali prasidėti nuo institucijų perėmimo jėga, net jei tos institucijos buvo suformuotos ankstesnės valdžios. Būtent čia ir slypi pagrindinė Vengrijos dilema: kaip ardyti autoritarizuotą valdžios modelį neperžengiant demokratinės tvarkos ribų.
Dviejų trečdalių dauguma suteikia P. Magyarui galingą, bet rizikingą įrankį
P. Magyaro „Tisza“ partija balandžio rinkimuose pasiekė triuškinamą pergalę ir nutraukė 16 metų trukusį V. Orbáno valdymą. AP nurodo, kad ši pergalė suteikė naujai valdžiai dviejų trečdalių daugumą parlamente, o tai leidžia keisti Konstituciją. Tai yra milžiniška politinė galia, tačiau kartu ir testas, ar naujoji valdžia ją naudos sistemai taisyti, ar savo pačios kontrolei įtvirtinti.
Šis konfliktas vyksta platesniame reformų fone. Naujoji Vengrijos valdžia jau siekia peržiūrėti V. Orbáno laikais paskirtų pareigūnų vaidmenį, atkurti santykius su Europos Sąjunga ir išlaisvinti įšaldytas ES lėšas. „The Guardian“ rašo, kad P. Magyaras taip pat taikosi į V. Orbáno eros oligarchus ir ruošia turto mokesčio planą, kuris galėtų paliesti žmones, praturtėjusius per ankstesnės valdžios viešųjų pirkimų sistemą.
Vis dėlto prezidento pašalinimas yra jautresnis nei ekonominės reformos ar kovos su korupcija priemonės. Jis paliečia pačią valstybės sandarą ir prezidento institucijos nepriklausomumą. Jeigu P. Magyaras laimės šią kovą, jis išvalys vieną svarbiausių V. Orbáno paliktų postų; jeigu procesas atrodys kaip politinis susidorojimas, jo vyriausybė rizikuos būti apkaltinta tuo pačiu valdžios koncentravimu, kurį pati žadėjo panaikinti.
Vengrijos demokratijos atstatymas gali virsti nauju instituciniu karu
Vengrijos krizė rodo, kad V. Orbáno pralaimėjimas rinkimuose dar nereiškia automatinio sistemos pasikeitimo. Prezidentas, aukščiausių teismų vadovai, prokuratūra, žiniasklaidos reguliuotojai ir kitos institucijos buvo formuojamos per ilgus V. Orbáno valdymo metus. P. Magyaras dabar bando paspartinti šių struktūrų pertvarką, bet kiekvienas toks žingsnis kelia klausimą, kur baigiasi demokratinis apsivalymas ir prasideda institucinis revanšas.
Europos partneriams ši situacija bus svarbus signalas. Briuselis ilgus metus kritikavo V. Orbáno vyriausybę dėl teisinės valstybės pažeidimų, žiniasklaidos kontrolės ir institucijų užvaldymo, tačiau naujoji Vengrijos valdžia taip pat bus vertinama pagal tai, ar laikosi teisinės valstybės principų. Jei P. Magyaras prezidento pašalinimą įgyvendins skaidriai, teisiškai ir su aiškia konstitucine logika, tai gali būti pristatoma kaip senos sistemos išmontavimas. Jei procesas bus skubotas ir politiškai agresyvus, jis gali tapti nauju Vengrijos demokratijos išbandymu.
Pagrindinė šios istorijos esmė paprasta: P. Magyaras laimėjo rinkimus, bet dar nelaimėjo valstybės aparato. T. Sulyoko atsisakymas trauktis parodė, kad V. Orbáno era Vengrijoje baigėsi politiškai, bet ne instituciškai. Dabar Budapešte sprendžiasi, ar naujoji valdžia sugebės grąžinti valstybės institucijoms nepriklausomumą, ar įklimps į naują valdžios perėmimo karą.
Šaltiniai
BBC. (2026). Hungarian PM threatens to oust Orbán-era president
https://www.bbc.com/news/articles/c3w2vdd6jj3o
Associated Press. (2026). Hungary’s Magyar to amend the constitution to remove President Tamás Sulyok
https://apnews.com/article/hungary-magyar-oust-president-orban-6042607ebfe9f83c0f5d226c4b7a0c57
Reuters. (2026). Hungary’s Magyar threatens legal action if president refuses to resign
https://www.reuters.com/business/finance/hungarys-magyar-threatens-legal-action-if-president-refuses-resign-2026-06-01/
Deutsche Welle. (2026). Hungary’s PM Peter Magyar moves to oust president
https://amp.dw.com/en/hungarys-pm-peter-magyar-moves-to-oust-president/a-77376889
