Matulionis apie galimus migrantų srautus dėl karo Artimuosiuose Rytuose: Lietuva tam pasiruošusi
Artimuosiuose Rytuose tęsiantis kariniams veiksmams, Lietuvos politikai jau pradėjo svarstyti ir apie galimus naujus migrantų srautus. Tačiau, kaip teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis, kol kas realių ženklų, kad tokia migracijos banga formuojasi, nėra, o pati Lietuva esą yra pasirengusi reaguoti, jei situacija pasikeistų.
Pasak D. Matulionio, galimybė, kad dėl užsitęsiančio konflikto regione gali atsirasti nauji migracijos srautai, teoriškai egzistuoja, tačiau šiuo metu tai tėra hipotetiniai svarstymai. Anot jo, realios tendencijos dar nėra matomos, todėl apie konkrečius scenarijus kalbėti per anksti. Prezidento patarėjas pabrėžė, kad institucijos stebi situaciją ir prireikus imsis veiksmų[1].
Jis taip pat akcentavo, kad Lietuva sieks padaryti viską, jog neteisėta migracija nebūtų toleruojama, ypač jei ji būtų naudojama kaip politinio spaudimo ar destabilizavimo instrumentas priešiškų valstybių rankose. Tokia rizika, pasak patarėjo, vertinama itin rimtai.
Diskusijos apie galimą migracijos krizę pastaruoju metu vis dažniau girdimos ir Europos Sąjungos politinėje arenoje. Kai kurie politikai įspėja, kad JAV ir Izraelio kariniai veiksmai prieš Iraną bei Teherano atsakas gali turėti platesnių geopolitinių pasekmių, tarp jų – ir naujų pabėgėlių srautų formavimąsi.
Europa jau yra patyrusi panašią situaciją: paskutinį kartą didelio masto migracijos krizė žemyną ištiko 2015 metais, kai dėl Sirijoje vykusio pilietinio karo milijonai žmonių paliko savo namus ir pradėjo ieškoti prieglobsčio Europos valstybėse.
ES įspėja: karas Irane gali sukelti vieną didžiausių pabėgėlių bangų per dešimtmečius
Europos Sąjunga perspėja, kad besitęsiantis konfliktas Irane gali sukelti itin didelio masto pabėgėlių judėjimą. Europos prieglobsčio agentūros (EUAA) analizėje teigiama, kad šalyje gyvena apie 90 milijonų žmonių, todėl net ir dalinis destabilizavimas galėtų turėti milžiniškų pasekmių. Agentūros vertinimu, jei dėl karo namus būtų priversta palikti vos dešimtadalis Irano gyventojų, tokia migracijos banga prilygtų didžiausiems pabėgėlių srautams per pastaruosius dešimtmečius[2].
Kol kas realus gyventojų pasitraukimas iš Irano yra ribotas, tačiau analitikai įspėja, kad situacija gali sparčiai keistis, jei konfliktas regione toliau eskaluosis. Pastarosiomis dienomis smūgiai buvo suduoti Irano sostinėje Teherane, taip pat Libane, o Irano Raudonasis Pusmėnulis skelbia, kad nuo šeštadienio šalyje žuvo mažiausiai 787 žmonės. Ekspertai pažymi, kad galimi pabėgėlių maršrutai į Europą galėtų driektis per Turkiją, kuri dažnai tampa tranzito šalimi migrantams.
Humanitarinės organizacijos ragina kuo greičiau mažinti įtampą regione. Tarptautinė migracijos organizacija pabrėžia, kad tolesnė karinė eskalacija priverstų dar daugiau civilių palikti savo namus, o Artimuosiuose Rytuose jau dabar milijonai žmonių gyvena priverstinio perkėlimo sąlygomis. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra taip pat įspėja, kad konfliktų plėtra gali dar labiau apkrauti regiono valstybes, kurios jau dabar priima milijonus pabėgėlių ir susiduria su dideliu humanitariniu spaudimu.
Lietuva buvo nusprendusi dėl migrantų: priimti tik dalį, už kitus mokėti
Tuo tarpu dar visai neseniai Lietuva nusprendė, kad į šalį priims toli gražu ne visus čia norinčius atvykti migrantus – dalį jų valstybė sutiks priimti, o už likusią dalį mokės finansinį įnašą. Pagal Europos Sąjungos migracijos paktą Lietuvai kasmet tektų arba priimti apie 158 prieglobsčio prašytojus, arba sumokėti maždaug 3 mln. eurų. Toks vadinamasis mišrus modelis pasirinktas įvertinus savivaldybių galimybes, regiono saugumo situaciją ir integracijos kaštus.
Tuo metu kaimyninės šalys laikosi dar griežtesnės pozicijos. Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pareiškė, kad valstybė nepriims naujų migrantų ir už juos nemokės. Pasak jos, sustiprinta sienų apsauga jau davė rezultatų – pasienio tarnybos per pastaruosius metus sustabdė daugiau nei 12 tūkst. neteisėtai patekti bandžiusių migrantų.
Panašų argumentą pateikė ir Lenkija, kuri skelbia, kad kol jos teritorijoje gyvena didelis skaičius nuo karo pabėgusių ukrainiečių, ji nedalyvaus privalomame Europos Sąjungos migrantų perskirstymo mechanizme.
