JAV įstatymų leidėjai siūlo V. Zelenskiui statyti biustą
Siekiant pagerbti Ukrainos ir jos lyderio pastangas kovoje su Rusija, JAV Pietų Karolinos respublikonų kongresmenas pristatė rezoliuciją, kurią priėmus JAV Kapitolijuje būtų pastatytas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biustas.
Respublikonas Joe Wilsonas užsimojo siekti, kad Dailės meno valdybai būtų nurodyta įsigyti V. Zelenskio biustą ir eksponuoti jį JAV Kapitolijaus Atstovų rūmų korpuse.
„Nuspręsta, kad Atstovų Rūmai nurodo Dailės valdybai įsigyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biustą, kuris būtų eksponuojamas tinkamoje nuolatinėje vietoje JAV Kapitolijaus Atstovų Rūmų pastate“, – teigiama rezoliucijoje.
Tačiau tokiam siūlymui jau prieštarauja dalis tų pačių respublikonų.
„Šiuo metu Atstovų Rūmuose yra priimta rezoliucija, kuria siekiama, kad Zelenskio biustas būtų eksponuojama JAV Kapitolijuje. Ar daugiau nei 100 mlrd. dolerių Ukrainai nepakako?“, – tviteryje rašė respublikonas Andy Biggsas.
Tai ne vienintelis pasaulio valstybių bandymas taip pagerbti Ukrainos lyderį. Lietuvoje taip pat atsirado siūlančių Ukrainos prezidentui pastatyti paminklą. Idėjos sumanytojas, laidų vedėjas Arūnas Valinskas sako, kad tai būtų padėka ukrainiečiui tautai dėl jų kovos už viso demokratiškojo pasaulio laisvę.
Rusija keičia dar vieną karo vadą
O kol JAV ir Lietuvoje kaista diskusijos dėl siūlymų statyti V. Zelenskiui paminklus, Rusijai ir toliau nepasiekiant reikšmingų pergalių kovos lauke, Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie naujo karo vado paskyrimą. Gynybos ministerijos teigimu, naujuoju Rusijos pajėgų vadu Ukrainoje paskirtas generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.
„Generalinio štabo viršininkas, armijos generolas Valerijus Gerasimovas paskirtas integruotos kariuomenės grupės vadu“, – sakoma ministerijos pranešime[1].
Pareiškime taip pat sakoma, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskyrė naujus paskyrimus „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje karinėje vadovybėje ir nurodė, kad nauji paskyrimai susiję su platesne užduočių apimtimi ir būtinybe glaudžiau koordinuoti visų kariuomenės tarnybų veiksmus.
Nauju rusų pajėgų vadu V. Gerasimovas paskirtas tuo metu, kai Rusija siekia į savo pusę pakreipti karo eigą ir bando perimti Rytų Ukrainoje esančio Soledaro miesto kontrolę.
Soledaro kontrolė Rusijai yra reikšminga ne tik taktine prasme
Pastaruosius mėnesius Ukrainos pajėgos sėkmingai priešinosi Rusijai ir vykdė aktyvius kontrpuolimo veiksmus, tačiau dabar situacija šalies Rytuose yra pakitusi. Atrodo, kad Rusijos pajėgos deda visas įmanomas pastangas perlaužti karo eigą ir užimti Soledaro miestą ir aplinkinę teritoriją.
Nors manoma, kad tuo siekiama pasigirti bent menka pergale, dalis ekspertų yra įsitikinę, kad Soledaras Rusijai svarbus ne tik iš taktinės karinės perspektyvos. Šiuo metu Soledaro apylinkėse siautėjanti Jevgenijaus Prigožino vadovaujama „Vagnerio grupė“ iš naudingomis iškasenomis garsėjančio miesto siekia asmeninės naudos.
Manoma, kad Soledaras suteikia prieigą ne tik prie naudingųjų iškasenų, bet ir prie šaunamųjų ginklų. Po Soledaru esančiose druskos kasyklose yra didžiuliai šaunamųjų ginklų sandėliai, išlikę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kadangi druska sugeria vandenį ir apsaugo nuo rūdžių, Maskva dar praėjusio amžiaus 6 dešimtmetyje pradėjo krauti į kasyklas nacių trofėjinę ginkluotę ir šimtus tūkstančių sovietinių ginklų, kurie gali būti išlikę iki šių dienų[2].
Be to, miestas, kurio net pavadinimas reiškia „druskos dovana“, kadaise tiekė iki 40 proc. valgomosios druskos visai Sovietų Sąjungai, o ir prieš Rusijos pradėtą karą tiekė apie 90 proc. druskos visai Ukrainai. Soledaro apylinkėse taip pat gausu alabastro, vertingo molio keramikai ir anglies, o pats J. Prigožinas garsėja savais verslo interesais.
Pavyzdžiui, anksčiau kai kurie „Vagnerio grupės“ daliniai net persikėlė į Centrinės Afrikos Respubliką ir padėjo J. Prigožinui kontroliuoti pelningą prekybą deimantais.
Dabar, kai „Vagnerio grupė“ skelbia apie Soledaro apsupimą, J. Prigožinas gali tikėtis ir daugiau pagarbos iš Kremliaus.
„Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad jokie kiti kariniai daliniai, išskyrus Vagnerio kovotojus, nedalyvavo šturmuojant Soledarą“, – sakė J. Prigožinas.
Ukrainos kariškiai paneigė jo teiginius, o ir pats Kremlius šią informaciją vertina netipiškai atsargiai.
„Neskubėkime. Palaukime oficialių pranešimų“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Turkija ginasi netiekianti ginklų Ukrainai
Tačiau tai – ne vienintelės šių dienų naujienos karo fronte.
Pastarosiomis dienomis tarptautinėje žiniasklaidoje netikėtai pasirodė pranešimai, jog karo akivaizdoje neutrali išlikusi Turkija neva nuo praėjusio lapkričio pradėjo siųsti Ukrainai dvigubos paskirties patobulintą įprastinę amuniciją (DPICM). Pranešimuose teigiama, kad Ankara stengėsi nuslėpti šias siuntas, kad išlaikytų neutralų įvaizdį, kuris pasitarnavo Kijevui ir Maskvai derantis dėl Juodosios jūros grūdų koridoriaus.
DPICM yra artilerijos arba sparnuotųjų raketų kovinės galvutės, suprojektuotos taip, kad optimaliu aukščiu ir atstumu nuo norimo taikinio susprogtų į objektus. Subkulkosvaidžiuose naudojami ir formuojamieji užtaisai, skirti kovai tiek su šarvuočiais, tiek su kariais, todėl ir yra vadinami dvejopos paskirties[3].
Vis dėlto, pagal Konvenciją dėl kasetinės amunicijos šiuos ginklus draudžia daugiau kaip 100 šalių, todėl teiginiai, kad Turkija tiekia šias priemones Ukrainai, gali būti abejotini. Juos iškart paneigė ir Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasylis Bodnaras, pavadinęs informaciją gandais.
Turkijos valstybinei agentūrai jis sakė, kad tokie teiginiai pateikiami siekiant pakenkti Ukrainos ir Turkijos santykiams, taip pat šių dviejų šalių tarptautiniam įvaizdžiui ir gali būti Rusijos propagandinės kampanijos, nukreiptos prieš Ukrainą ir Turkiją, dalis[4].
JAV kasdien gabena paramą į Ukrainą
Tuo tarpu JAV karinė parama Ukrainai išlieka nekvestionuojama ir stebėtinai gausi. JAV pareigūnai pabrėžia, kad Ukrainos vyriausybės prašymu, karo niokojamai šaliai teikia ne tik pažangias ginklų sistemas, prieštankines raketas, šautuvus, amuniciją, šarvuočius, bet ir milžiniškas humanitarinės pagalbos siuntas, kuriose gausu palapinių, generatorių, išgyvenimo priemonių ir net maisto.
Pasak JAV pareigūnų, iš valstijų beveik kasdien iškeliauja lėktuvai, laivai ar kitos transporto priemonės, prikrautos atsargų, kurios galiausiai pasiekia Ukrainos karius ir civilius[5].
Be to, antradienį prezidento Joe Bideno administracija pakvietė iki 100 Ukrainos karių atvykti į JAV mokytis naudotis priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ ginklais. Anksčiau JAV paskelbė, kad tieks šiuos ginklus Ukrainai.
Dabar JAV gynybos departamento atstovas spaudai, brigados generolas Patas Ryderis teigia, kad ukrainiečiai jau kitą savaitę gali atvykti į Fort Sillą Oklahomoje ir pradėti kelis mėnesius truksiančius kursus. Iki šiol Kijevas leido savo pajėgoms palikti mūšio lauką tik trumpalaikiams sudėtingų ginkluotės sistemų mokymams Europos bazėse pagal JAV ir NATO karių nurodymus[6].
Ukrainiečiai labiausiai vertina Lenkijos prezidento pastangas
Tačiau nepaisant gausios JAV paramos, patys ukrainiečiai labiausiai vertina ne Amerikos lyderių politiką ir pagalbą, bet kaimynės Lenkijos. Kijeve įsikūrusio analitinio centro „Center for New Europe“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda turi didžiausią Ukrainos piliečių pasitikėjimą iš visų užsienio lyderių[7].
Lenkijos prezidentas reitinge aplenkė ir JAV prezidentą J. Bideną, ir Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen. Lenkijos lyderis pirmąją vietą reitinge užima antrus metus iš eilės, o jo veiksmus teigiamai įvertino net 87 proc. Ukrainos respondentų. JAV prezidentas Joe Bidenas užėmė antrąją vietą su 79 proc., o EK vadovė sulaukė 73 proc. teigiamų įvertinimų.
Ukrainiečiai taip pat teigiamai vertina Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Rišą Sunaką, Europos Vadovų Tarybos pirmininką Šarlį Mišelį ir Moldovos prezidentę Mai Sandu.
Daugiausia neigiamų balsų, net 97 proc., gavo Rusijos prezidentas, o 94 proc. respondentų neigiamai vertina ir Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką.
Dauguma ukrainiečių taip pat nepasitiki Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.
