Žemaitaitis paviešino dokumentus dėl poligono: konservatoriai Lazdijų rajoną pripažino netinkamu
Kodėl Rūdninkų poligonas negali būti plečiamas – ar tai tik techninis sprendimas, ar politinių užkulisių istorija? Tokį klausimą viešai kelia „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, socialiniuose tinkluose paskelbęs aštrų įrašą apie 2022 metais priimtus sprendimus dėl naujo karinio poligono vietos parinkimo, kuri, pasirodo, turėjo būti visai kitur.
Politikas teigia, kad keliaudamas po Lietuvą iš gyventojų nuolat girdėjo klausimą, kodėl Rūdninkų poligonas negali būti praplėstas. Anot jo, paviešinti „originalūs raštai“ rodo, jog 2022 metais, kai Krašto apsaugos ministerijai vadovavo konservatoriai, buvo vertinamos kelios galimos teritorijos naujam poligonui. Po vertinimo pagrindine pasirinkta Rūdninkų teritorija, nes ji atitiko keliamus kriterijus[1].
Žemaitaitis taip pat pabrėžia, kad Lazdijų rajonas buvo antras pagal tinkamumą variantas, tačiau sprendimas buvęs neigiamas. Savo įraše jis pateikia tokią formuluotę:
„Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metais, KAM vadovaujant konservatoriams, buvo konstatuota, kad Lazdijų rajonas įvertintas, kaip netinkamas karinio Poligono vietai, dėl didelio gyventojų skaičiaus, sodybų, rekreacinių ir kultūros paveldo objektų tankio.“ – nurodė R. Žemaitaitis.
Politikas taip pat akcentuoja, kad dokumentus rengė su konservatorių aplinka siejamas asmuo – jis mini A. Abramikienės sūnų bei užsimena apie tuometinį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, taip keldamas klausimus dėl sprendimų skaidrumo. Be to, jis užsiminė ir apie bendrovę „Fegda“, kuri, anot jo, buvo siejama su socialdemokratu M. Sinkevičiumi.
Naujos detalės: projektą iš tiesų rengė konservatoriai?
Remiantis žurnalistės Vilmos Matusevičiūtės-Danauskienės paviešinta informacija, Kapčiamiesčio poligono įkūrimo įstatymo projektą iš tiesų parengė ne socialdemokratai su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu priešaky, bet konservatoriai.
Kaip nurodė V. Matusevičiūtė-Danauskienė, teikimą dėl šių įstatymų projektų išvadų parengė buvusios ilgametės Seimo narės Vilijos Aleknaitės Abramikienės sūnus Vytautas Abramikas, kas nurodyta ne taip lengvai prieinamuose dokumentuose.
„P.S. apie tai, kokios KAM „rengėjų“ kompetencijos, geriausiai rodo ministerijos atsakymas Mano Kapčiamiestis bendruomenei, kuriame juodu ant balto parašyta, kad poligonas bus steigiamas LAZDYNŲ rajone!“ – rašė V. Matusevičiūtė-Danauskienė.
Paviešintuose KAM atsakymuose taip pat pateikiamas ir paaiškinimas dėl pasirinktos teritorijos, kuri, panašu, pradžioje buvo visai kita.
„2022 m. buvo vertinamos teritorijos naujam poligonui. Buvo vertinamos įvairios teritorijos. Po vertinimų buvo atrinkta teritorija Rūdninkuose, kadangi atitiko keliamus kriterijus. Lazdynų rajono teritorija buvo antra teritorija, kuri atitiko reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, tuo metu Rūdninkų teritorija buvo atrinkta naujam poligonui.“ – teigiama ministerijos atsakyme.
Kapčiamiesčio poligonui – 14,6 tūkst. ha: valstybė išpirks šimtus sklypų
Lazdijų rajone planuojamas Kapčiamiesčio karinis poligonas – vienas didžiausių pastarųjų metų gynybos infrastruktūros projektų. Seimui pateiktas įstatymo projektas numato apie 14 600 hektarų teritorijos perdavimą Krašto apsaugos ministerijai. Projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas, todėl būtų taikoma pagreitinta tvarka ir kai kurios planavimo procedūrų išimtys. Sprendimas grindžiamas išaugusiomis saugumo grėsmėmis ir didesniais kariuomenės mokymų poreikiais.
Į poligono teritoriją patenka 13 sodybų ir apie 800 miško bei žemės ūkio sklypų, kurie būtų išperkami valstybės. Gyvenamųjų namų savininkams numatyta 45 minimalių mėnesinių algų kompensacija – beveik 52 tūkst. eurų, už žemę ir mišką – 5 MMA. Karinio mokymo teritorijoje 77 sodybų savininkai galės rinktis – pasilikti turtą arba per penkerius metus jį parduoti valstybei. Ministerija teigia surengusi apie 250 konsultacijų su gyventojais.
Tuo metu Registrų centras atsisakė atskleisti 2020–2025 metų sandorių duomenis planuojamoje teritorijoje. Institucija nurodė, kad informacijos viešinimas galėtų pakenkti valstybės saugumo interesams, nes kalbama apie karinės paskirties objektą. Duomenys nebus teikiami, kol nėra aiškaus teisinio reglamentavimo. Jei įstatymas bus priimtas, jis įsigalios 2026 m. gegužės 1 d.
Ministerija: poligonas Lazdijų rajonui žada 17 mln. eurų per metus ir 100 naujų darbo vietų
Tuo tarpu Kapčiamiesčio poligonas Lazdijų rajone, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, galėtų tapti rimtu postūmiu vietos ekonomikai. Skaičiuojama, kad veikiantis pilnu pajėgumu jis kasmet padidintų rajono įmonių apyvartą apie 8 proc., arba maždaug 17 mln. eurų, o savivaldybės biudžetą papildytų iki 3,4 mln. eurų. Planuojama sukurti apie 100 naujų darbo vietų kariniam ir aptarnaujančiam personalui – tai reikštų maždaug 3,4 proc. didesnį užimtumą rajone, kuriame šiuo metu dirba apie 2 850 žmonių[2].
Ministerijos teigimu, didžiausias efektas būtų juntamas per statybų, logistikos, maitinimo, remonto ir kitų paslaugų užsakymus vietos verslams bei išaugusį vartojimą.
Krašto apsaugos ministerija 14 600 hektarų poligono steigimą grindžia strategine vieta prie Suvalkų koridoriaus ir poreikiu stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Naujoji teritorija būtų skirta kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkų pajėgoms – vienu metu čia galėtų treniruotis 3 500–4 000 karių.
Didesnės pratybos vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnio masto mokymai būtų organizuojami nuolat. Ministerijos vertinimu, projektas galėtų pagerinti ir Lazdijų rajono pozicijas gyvenimo kokybės indekse – savivaldybė iš 54 vietos galėtų pakilti iki 41.
