Europos Sąjunga sutiko prijungti Kanadą prie ES gynybos fondo SAFE
Europos Sąjunga ir Kanada pirmadienį paskelbė sudariusios susitarimą, kuris Otavai suteikia teisę prisijungti prie strateginės 150 mlrd. eurų vertės gynybos finansavimo programos SAFE (angl. Security Action for Europe). Tai trečias pagal dydį tokio pobūdžio gynybos instrumentas Europoje, skirtas sukurti bendrus ginkluotės įsigijimo projektus ir sutvirtinti vakariečių bendradarbiavimą didėjant Rusijos karinei grėsmei.
Bendrajame pareiškime Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pabrėžė, kad šis žingsnis priimtas „geopolitiškai neramiais laikais“, ir yra „priemonė, padedanti stiprinti bendradarbiavimą, siekti gynybos tikslų ir efektyviau naudoti lėšas, sprendžiant trumpalaikius neatidėliotinus klausimus ir tenkinant ilgalaikius poreikius“. Anot jų, Kanados įsitraukimas yra „kitas žingsnis gilinant bendradarbiavimą ir simbolizuoja bendrus Europos Sąjungos ir Kanados prioritetus“.[1]
Programos esmė – prieinamos paskolos bendriems projektams ir karinės pramonės tiekimo grandinių stiprinimas
SAFE programa siekia suteikti dalyvaujančioms šalims palankiomis sąlygomis teikiamas paskolas, kurios skirtos bendrai įsigyti oro ir raketinės gynybos sistemas, artileriją, raketas ir šaudmenis, bepiločius aparatus bei įrangą kovai su dronais. Visos paskolos užtikrinamos ES biudžeto lėšomis, o valstybės, norinčios dalyvauti, turi finansiškai prisidėti prie programos veikimo.
Susitarime taip pat numatyta, kad bendrų projektų komponentų bent 65 proc. turi būti pagaminta ES šalyse, nors partneriams, tokiems kaip Kanada, gali būti taikomos išimtys. Tai, pasak U. von der Leyen ir M. Carney, leis „sukurti atsparias gynybos tiekimo grandines tarp Europos ir Kanados pramonės šakų itin svarbiu metu pasaulio saugumui“.
Šis kontekstas tapo ypatingai aktualus, nes Rusija iki 2030 metų, žvalgybos tarnybų vertinimu, gali būti pasirengusi dar vienam kariniam konfliktui, o JAV vaidmuo Europos saugumo užtikrinime tampa mažiau nuspėjamas.
Kanados sprendimas stiprina jos autonomiją nuo JAV, o Britanija iš SAFE programos pasitraukė
Kanados įsitraukimas į SAFE programą leidžia šaliai stiprinti ryšius su Europos gynybos sektoriumi ir mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo JAV. Pastaraisiais metais dvišaliai Vašingtono ir Otavos santykiai kartais būdavo įtempti: buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pavadinęs Kanadą „51-ąja JAV valstija“, o tuometinį Kanados premjerą Justiną Trudeau – „gubernatoriumi“, taip sukeldamas pavojų partnerystei.
Tuo metu Jungtinė Karalystė, kuri taip pat siekė prisijungti prie SAFE, susidūrė su kliūtimi: Londono teigimu, ES reikalaujamas įnašas buvo per didelis, todėl derybos žlugo. Nors programoje galėjo dalyvauti britų karinė pramonė, Jungtinė Karalystė praėjusią savaitę oficialiai paskelbė, kad bandymas įsilieti į SAFE nebuvo sėkmingas.
Tuo tarpu ES ir Kanada akcentuoja, kad bendras finansavimas leis greičiau modernizuoti jų gynybos pajėgumus, o Ukrainos karo patirtis dar kartą parodė, kaip svarbu koordinuoti tiekimo grandines bei įsigijimus. Nuo 2022 m. vasario Ukraina ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos, o ES ir Kanada išlieka tarp pagrindinių jos karinės paramos rėmėjų.
