Kakava atpigo 4 kartus, bet šokolado kaina išliko ta pati
Nors kakavos pupelės pasaulinėse rinkose atpigo net kelis kartus, pirkėjų piniginės to beveik nepajuto – šokoladas parduotuvių lentynose išlieka brangus. Šis paradoksas kelia klausimų, tačiau rinkos dalyviai turi savo paaiškinimą: dabartinis šokoladas vis dar gaminamas iš anksčiau, rekordinėmis kainomis pirktos kakavos, todėl kainų kritimas vėluoja.
Pastaraisiais metais kakavos rinka patyrė itin didelius svyravimus. Dėl prasto derliaus pagrindinėse auginimo šalyse jos kaina buvo pakilusi iki maždaug 12 tūkst. JAV dolerių už toną. Tai smarkiai paveikė gamintojus, kurie reagavo ne tik kainų didinimu, bet ir mažesnėmis pakuotėmis – įprasta šokolado plytelė sumažėjo iki 80 ar net 60 gramų[1].
Lietuva šioje situacijoje išsiskyrė – šokolado kainos čia kilo vienos sparčiausių Europoje. 2025 m. pabaigoje jos per metus išaugo daugiau nei 35 proc. Nors šiandien kakavos kaina jau gerokai mažesnė, šokoladas pinga lėtai. Kai kurių produktų kainos išlieka nepakitusios mėnesių mėnesius, o bendras kritimas – minimalus. Dar labiau stebina tai, kad prieš kelerius metus, esant panašiai kakavos kainai, šokoladas Lietuvoje buvo beveik dvigubai pigesnis.
Kainų ekspertai sako, kad tokia situacija – dėsninga. Prekybininkai vietoje nuolatinių kainų mažinimų dažniau renkasi akcijas. Be to, rinkoje matoma ir kita tendencija: mažėja ne tik pakuotės, bet ir kakavos kiekis produktuose. Kai kur ją keičia pigesni priedai, nors gaminiai vis dar pateikiami kaip šokoladas.
Kainas kelia ne tik žaliavos, bet ir darbo jėga bei logistika
Gamintojai primena, kad kakava nėra vienintelis kainą lemiantis veiksnys. Didelę dalį kainos esą sudaro energijos, darbo, logistikos ir pakavimo kaštai, kurie per pastaruosius metus taip pat išaugo. Be to, žaliavos perkamos iš anksto, todėl jų pigimas galutinę kainą pasiekia tik po kurio laiko.
Prekybos tinklai tikina, kad kainas mažina, tačiau pripažįsta – procesas lėtas. Mažesnių gamintojų produkcija kai kur jau atpigo labiau, tačiau didieji tarptautiniai žaidėjai kainas kai kuriose rinkose netgi didino, teigdami, kad ankstesnio brangimo dar nebuvo pilnai perkėlę į galutinę kainą.
Ekspertai prognozuoja, kad šokoladas greičiausiai nebepigs iki ankstesnio lygio. Pramonę spaudžia ne tik žaliavų kainos, bet ir ilgalaikiai veiksniai – klimato kaita, mažėjantys derliai Vakarų Afrikoje bei griežtėjantys tvarumo reikalavimai. Visa tai formuoja naują realybę: net ir atpigus kakavai, šokoladas pigus greičiausiai nebus.
Nemunaitis: vartotojai permoka, nors žaliavos jau pinga
Tačiau tokią situaciją sukritikavo Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Anot jo, tai puikus pavyzdys, kaip manipuliuojama rinka[2].
„Geras pavyzdys, kai mums pabrangina prekes IŠKART kai tik pabrangsta žaliava akcijų biržose, o atpigint niekas neskuba. Nes „spėjo užsipirkti“.
Tas pats ir su kitom prekėm. Juokinga, nes visi tame cirke dalyvaujame…“ – savo feisbuko paskyroje rašė jis.
Paradoksali situacija palietė ir pieno bei sviesto kainas
Panaši situacija vasario pabaigoje rinkoje susidarė ir su pieno bei sviesto kainomis – nors žaliavinio pieno kaina Lietuvoje per metus sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, tai beveik neatsispindėjo parduotuvių lentynose. Sviesto kainos išliko stabilios, o realus pigimas labiau matomas tik pigesnių, privačių prekių ženklų segmente. Pagrindinė priežastis – Europoje išaugusi pieno gamyba ir susitraukusios eksporto rinkos, dėl kurių susidarė žaliavos perteklius[3].
Per šį laikotarpį smarkiai pasikeitė ir kainos pasiskirstymas. Žaliavos dalis galutinėje sviesto kainoje sumažėjo, o mažmeninės prekybos – reikšmingai išaugo, todėl vis didesnė kainos dalis lieka parduotuvėse. Tai kelia klausimų tiek ūkininkams, kurie susiduria su mažomis supirkimo kainomis, tiek vartotojams, kurie nejaučia žaliavos pigimo efekto.
Prekybininkai aiškina, kad pienas yra tik viena kainos dedamoji – galutinę kainą lemia ir energijos, darbo, logistikos bei pakavimo kaštai, kurie išlieka aukšti. Be to, kainų mažėjimas dažniausiai vartotojus pasiekia ne per nuolatines kainas, o per akcijas, kurios tampa pagrindiniu būdu perduoti pigimą.
Tuo metu kaimyninėse šalyse sviestas jau pinga labiau, o tai skatina lietuvius ieškoti pigesnių produktų užsienyje.
Kaip galite prisidėti prie 77 turinio?
Mūsų tikslas – išlaikyti erdvę, kurioje nepriklausomi autoriai gali kalbėti svarbiais klausimais ir dalintis savo įžvalgomis, o skaitytojai gali gauti informaciją be nuolatinio reklamų triukšmo.
Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. 77.lt platformoje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.
Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka. Jei vertinate straipsnius, kuriuos skaitote 77 platformoje, galite prisidėti skirdami iki 1,2 % savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Jums tai papildomai nieko nekainuoja – o mums tai yra didelė parama ir galimybė toliau kurti ir dalintis aktualiomis temomis.
Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Kviečiame paremti protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius.
Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu. Rekvizitai paramai banko pavedimu:
VŠĮ „Petys į petį“
JAR kodas: 305667449
Adresas: Seinų g. 5, Kaunas
Banko sąskaita: LT317044090101265550
Bankas: SEB
Swift: CBVILT2X
Paskirtis: Parama
Juridiniai asmenys, skiriantys paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms, gauna mokestines lengvatas.
