Sostinės senamiestyje nesunkiai galima „įpiešti žolės“
Vis netylant kalboms apie tariamą būtinybę Lietuvoje legalizuoti mažus kiekius kanapių, o vietoje dabar taikomos baudžiamosios atsakomybės taikyti tik administracinę, panašu, Vilnius nori pirmauti ir dar nė nelegalizavus „žolės“, jau pamažu panašėja į Amsterdamą. Pasirodo, pačioje Vilniaus širdyje sau ramiausiai veikia „žolės“ krautuvėlė, kurioje galima įsigyti ne tik kanapių žiedų ar CBD aliejų, bet ir „bongų“. Tuo tarpu policijos pareigūnai teigia, jog jaunuoliai galėtų būti traukiami atsakomybėn, jei į policijos akiratį pakliūtų su „bongu“ ar kanapių smulkintuvu. O štai buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkreipia dėmesį, kad tokių krautuvėlių tikslas yra aiškesnis negu aiškus – visuomenę norima palengva pripratinti prie „žolės“ rūkymo normalizavimo.
Krautuvėlėje viešėjęs žurnalistas pastebėjo, kad joje gausu visko: viena lentyna skirta CBD aliejų galerijai, o kitoje pusėje įsitaisę parodomieji indeliai su kanapių žiedais rūkymui[4]. Legali šioje parduotuvėje ir suktinė, ir net kanapių žiedai, parduodami, kad patys galėtumėte juos susisukti.
Kaip pastebėta, krautuvėlė neapsiriboja tik užuominomis į kanapes ir suktines, o parduoda ir specialius prietaisus kanapėms traukti „bongus“, kurių veikimo principas išties labai panašus į kaljano. Taip pat galima rasti ir prietaisų kanapėms smulkinti, kad šios galėtų būti susukamos į suktinę.
Į tokį vaizdelį vienoje iš sostinės senamiesčio gatvių sureagavęs politikas A. Veryga neslėpė, kad viskas daroma tik tam, kad pripratinti vartotoją ir tokie vadinamieji „coffe shop’ai“ jam taptų kasdienybe.
„Tie coffe shopai nėra vienintelis dalykas, kuriais bandoma, kaip jie sako, skiepyti šitą kultūrą. Bet iš tikrųjų tai yra ne kultūra, o reklama bei kūrimas tam tikro, klaidingo įsivaizdavimo žmonėms. Jie sako, jog kalba apie CBD, ne apie narkotikus. Manau, kad tikrasis tikslas yra siekti legalizacijos Lietuvoje, ko ir neslepia dalis politikų“, – teigė A. Veryga[4].
Tačiau, kad ir kiek būtų mėginama įteigti, koks CBD yra naudingas sveikatai, parlamentaras atkreipė dėmesį, kad medicinoje neprašoma vaistų rūkyti, o palankios sveikatai medžiagos esą vartojamos kaip vaistažolės ar papildai.
Matomas palankus visuomenės vertinimas
Kaip ir būtų galima tikėtis, Laisvės partijos frakcijos seniūnas Seime Vytautas Mitalas į šią situaciją žvelgia kitomis akimis. Anot jo, keliose vietose pardavinėjami aliejai, žiedai, neturintys vadinamojo THC, bet turintys CBD, yra visiškai legalūs. O tokios atidarytos vietos tik liudija, kad vienoks ar kitoks populiarumas visuomenėje yra[4].
Visgi, čia automatiškai iškyla ir dabartinės Lietuvos teisinės spragos – pavyzdžiui, už pusgramį „žolės“ šiuo metu galima sulaukti ir baudžiamosios atsakomybės bei gresiančios belangės. O štai asmenys, sulaukę 18 metų gali legaliai įsigyti CBD suktinių ar kanapių žiedų bei prietaisų joms sukti.
A. Veryga įsitikinęs, kad šiuo metu įstatymų reguliuojama atsakomybė yra nepakankama, taip pat esą reikia ir galvoti, kokiais mechanizmais asmenis reikia skatinti kreiptis pagalbos kaip tai yra daroma su girtais vairuotojais. Politikui nepatiko ir tai, kad tokios medžiagos apskritai yra reklamuojamos, todėl jis netgi retoriškai svarstė, galbūt tarnyboms derėtų pradėti skirti baudas už narkotinių medžiagų reklamavimą.
„Bongus“ įsigyti galima, bet neštis su savimi – ne?
O štai dar viena Lietuvos įstatyminė spraga – legaliai „bongais“ prekiauti galima, bet jeigu policijos patruliai netyčia pričiuptų jaunuolį su jais, jam grėstų nemalonumai. Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, už čiuprynos pagauto įtartiną paketą besinešančio jaunuolio pasigailėta nebūtų.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“, marihuanos smulkintuvas ir (ar) „bongas“ bei paketas, primenantis marihuaną, būtų paimtas ir skirtas objektų tyrimas (nustatyti, kokios rūšies tai medžiaga) bei sprendžiamas klausimas dėl procesinių priemonių taikymo, t. y. dėl laikino sulaikymo, asmens apžiūros, asmens kratos ir kratos. Kilus įtarimui, kad jaunuoliai apsvaigę, skiriama ekspertizė apsvaigimui nustatyti. Medžiaga, kuri įtariamai yra „žolė“ būtų paimta objekto tyrimui atlikti. Tyrimas trunka iki kelių mėnesių“, – teigė R. Matonis[4].
Visuomenę siekiama pripratinti prie produkcijos?
A. Veryga apie šiuos marketinginius triukus „nepastebimai“ legalizuoti ir marihuaną Lietuvoje, dar kartą prakalbo ir savo socialinėje feisbuko paskyroje. Anot jo, kiek anksčiau Seime nuskambėjo kalbos apie pluoštinių kanapių įteisinimą, o į jį taip buvo įsitraukta, kad net per visur skelbiama apie tikrą „kanapių proveržį“, kai net rūbai ar statybinės medžiagos – iš kanapių.
Anot politiko, pradėjus diskusiją apie tolimuosius tikslus to, kas dabar vyksta, esą iš karto pradedama kalbėti ir apie CBD naudą organizmui ir taip toliau. Žodžiu, pasak A. Verygos, viskas taip supainiojama, kad net sunku išnarplioti.
„Medicinoje niekas nėra rūkoma, nes tai ką rūkote, degant virsta nuodingomis medžiagomis. Taškas. Visa kita apsirūkiusių veikėjų pezesiai“, – rėžė A. Veryga.
Pluoštinių kanapių prekyba ir gamyba Lietuvoje legali
Nors ir norėtumėte tokias parduotuves įskųsti kaip prekiaujančias nelegalia produkcija, tikėtina, tą padarę nieko nepeštumėte. 2021 m. birželio 10 dieną Seimas pritarė pakoreguotam pluoštinių kanapių įstatymui, kuriuo uždegta žalia šviesa naudoti visą pluoštinės kanapės augalą[5].
Tiesa, pluoštinių kanapių įstatyme griežtai pabrėžiama, kad produkto etiketėje ir sertifikatuose privaloma nurodyti veislės pavadinimą. Taip pat esą pluoštinių kanapių gaminių ir produktų gamyba ir tiekimas į rinką leidžiamas tik tais atvejais, kai tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis juose neviršija 0,2 procento.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad priėmus pluoštinių kanapių įstatymo pataisą, tuo pačiu buvo nuspręsta leisti gaminti ir tiekti rinkai CBD produktus.
