ES institucijose — nerimas dėl galimo piktnaudžiavimo europinėmis lėšomis
Lietuvos ministro pirmininko G. Palucko atsistatydinimas sukėlė nerimo bangas ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje — ypač Europos Sąjungos institucijose. Skandalas dėl galimo nepotizmo ir netinkamo ES lėšų panaudojimo paskatino Europos pareigūnus neoficialiai kalbėti apie būtinybę griežtinti projektų kontrolę visame regione[1].
Kaip pranešė vienas neįvardytas ES šaltinis, dėmesio centre atsidūrė projektas, kurio metu 170 tūkst. eurų ES parama buvo skirta elektrinių laivų įkrovimo infrastruktūrai Lietuvoje, o jo vykdymu rūpinosi su G. Palucko šeima siejama įmonė.
Nors oficialių vertinimų dar nėra, pareigūnas nurodė, kad tokie atvejai gali turėti pasekmių: „Jei Lietuva nesugebės parodyti, kad vidiniai kontrolės mechanizmai veikia, bus sunkiau pagrįsti naujas subsidijas.“
ES šalyse plačiai aptariamas ir platesnis kontekstas — sisteminių rizikų valdymas, kai skirstomos ES struktūrinių fondų lėšos. Panašūs atvejai kitose valstybėse narėse jau anksčiau sukėlė audrą Europos Parlamente, todėl, pasak šaltinių, „Lietuva atsidūrė po padidinamuoju stiklu“.
Rusijos žiniasklaida išnaudojo skandalą, siekdama sumenkinti Lietuvos įvaizdį
Tuo tarpu Rusijos valstybinė ir prorusiška žiniasklaida greitai pasinaudojo Lietuvos politinės krizės fonu, siekdama formuoti naratyvą apie Vakarų sąjungininkų silpnumą. RT („Russia Today“) ir kiti Kremliui artimi kanalai akcentavo ne tik vyriausybės atsistatydinimą, bet ir korupcijos schemų mastą.
Socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, paskyrose kaip @RT_com, G. Palucko skandalas buvo pateikiamas kaip „dar vienas įrodymas“, kad Vakarų valstybės nėra geresnės nei Rusija, o Europos vertybinis pranašumas — fikcija.
Nors oficialių Rusijos vyriausybės pareiškimų nepaskelbta, analitikai pastebi šabloninius informacinius ženklus: kai susvyruoja vienas iš regioninių NATO narių, Kremlius pasitelkia informacines priemones, kad sustiprintų nepasitikėjimą Vakarų institucijomis. Lietuvos stipri parama Ukrainai ir aktyvus vaidmuo ES saugumo politikoje šiuo atveju padaro ją ypač patraukliu taikiniu Kremliaus retorikai[2].
Užsienio spauda: akcentuojama valdžios kaita, bet ne krypties pokyčiai
Užsienio žiniasklaidoje, nuo Politico iki Deutsche Welle, dominuoja vertinimas, kad nors Lietuvoje keičiasi vadovai, šalies užsienio politika išliks stabili. Apžvalgininkai pažymi, kad Lietuva yra itin vieninga Rusijos atžvilgiu, ir naujoji vyriausybė, kurią formuos ta pati valdančioji koalicija, vargu ar ryšis esminiams pokyčiams[3].
Kai kurie komentatoriai primena, kad Lietuvoje vyriausybės atsistatydinimas automatiškai įvyksta premjerui palikus postą, todėl permainos — labiau techninio pobūdžio. Tuo metu institucinis stabilumas, prezidento vaidmuo, parlamentinė dauguma ir NATO įsipareigojimai, leidžia prognozuoti, jog tai nebus geopolitinio kurso posūkis.
