Apie tragedijas negalima nutylėti net vaikams
Neseniai Rusiją sukrėtęs teroristinis išpuolis „Krokus City Hall“ arenoje daugelio žmonių atmintyje atgaivino tai, ką jie, atrodytų, buvo sėkmingai pamiršę. Salė, šūviai, bėgantys žmonės, gydytojai, nesibaigianti virtinė „greitųjų“ – daugelis buvo įsitikinę, kad daugiau tokių vaizdų neteks regėti. Ir tik kai atrodė, kad viskas sėkmingai pasimiršo, naujienos apie tragediją ne vienam turėjo išjudinti senas žaizdas, tarsi išpuoliai ir žudynės vyko tik vakar. Smegenys aiškiai leido suprasti, kad prie tokių dalykų nepriprantama.
Specialistai akcentuoja, kad tokiais atvejais tėvams kyla vienintelė mintis – padaryti viską, kad būtų apsaugoti vaikai. Tai – pirmapradžiai, pasąmoningi instinktai. Jų teiginius patvirtinta socialinius tinklus po informacijos apie išpuolį užplūdę pranešimai, raginantys žmones likti namie ir apsikabinti savo artimuosius. Taip pat psichologai akcentuoja, kad po tokių sukrėtimų ypač svarbu su vaikais pasikalbėti apie tai, kas įvyko. Klaida būtų nutylėti, stengtis išvengti pokalbio arba nuvertinti incidentą.
Tiesa, reikia nusiteikti, kad pokalbis nebus lengvas, todėl jam prireiks drąsos ir jėgų.
Apsimesti prieš vaikus, kad viskas gerai, jeigu patiems vos sekasi susivaldyti, neverta
Specialistai atkreipia dėmesį į tai kad jeigu vaikai dar maži, nėra būtinybės jiems pasakoti apie tragediją su visomis smulkmenomis. Tačiau ir apsimesti, kad viskas gerai, jeigu patiems vos sekasi susivaldyti, neverta. Bet kuris psichologas pasakys, kad tėvų nervingumas netrunka persiduoti vaikams.
Šiandienos moksleiviai auga ganėtinai patogiose sąlygose, nes tėvai daro viską, kad jų gyvenimas būtų kaip galima saugesnis, todėl neretai su rūpesčiu ir globa yra persistengiama. Dažnas paauglys net nežino, kad iš tikro pasaka apie Undinėlę baigiasi pastarosios mirtimi, o ne laiminga pabaiga, kokia pateikiama moderniuose animaciniuose filmukuose ar adaptuotose knygutėse.
Todėl šiltnamio sąlygomis augusiems vaikams teroristinis išpuolis yra tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Ir tuomet jų ramus bei spalvotas pasaulėlis yra negailestingai sunaikinamas niūrios realybės. Jie priversti žiūrėti siaubingus teroristinio išpuolio vaizdus. Vienus, kitus, trečius. O tada ateina suvokimas, kad tai – ne kinas, ne realybės šou ar surežisuotas vaidinimas. Tai – realus gyvenimas, kuris yra daug arčiau, negu gali atrodyti.
Tuomet vaikas patiria sukrėtimą, nes jam tampa aišku, kad pasaulis, kuriame jis gyvena, nėra saugus.
Problemą gilina klaidinga tėvų pozicija– vaikams nesakyti tiesos
Specialistai nurodo ne kartą susidūrę su tėvų pozicija, kai jie teigia, kad negali su vaiku aptarinėti tragedijos, nes vaikams esą ir taip sunku. Nors nelaimės atsitinka beveik kasdien, dalis tėvų renkasi jų „nematymo“ strategiją, nes bijo, kad neigiama informacija gali nuliūdinti jų atžalas.
Čia reikėtų pabrėžti, kad bandymas nepastebėti dramblio, kai jis jau stovi jūsų kambaryje, yra labai ir labai keista elgesio politika.
Nes jeigu tėvai apie tai nekalbės, tai modernūs paaugliai apie tai nesužinos? Nepasidomės? Vis dar naudojatės diskiniais telefonais ir neturite interneto? Atsipalaiduokite, nes moderniame skaitmeniniame pasaulyje vaikui nebepasakysi „nežiūrėk“, nepavyks ir išjungti kompiuterio.
Vis daugiau psichologų pastebi, kad modernūs paaugliai turi empatijos problemų ir nemoka išgyventi svetimo skausmo. Užtat labai gerai žino savo teises ir frazę – su manim tai nesusiję. Taip vyksta, nes aplink susikaupė per daug informacijos. Viskas lekia pro šalį milžinišku greičiu. Įvykis yra aktualus jau nebe parą, o 15 sekundžių, nes tiek trunka socialiniuose tinkluose skelbiami vaizdo įrašai.
„Crocus“ tragediją daugeliui sugrąžino „gamyklinius parametrus“. Rusijoje žmonės skubėjo duoti kraują, kitose šalyse nešė prie ambasadų gėles ir žaisliukus. Didžioji dalis pasaulio, vėlgi, išskyrus Lietuvos valdžią, išreiškė užuojautą. Tad jeigu namuose baisu kalbėti apie žuvusiuosius, kalbėkite apie pagalbą sužeistiesiems. Apie tai, kaip išgyventi svetimą skausmą. Empatija, atjauta ir palaikymas yra tai, ko tokiais atvejais reikia labiausiai. Juolab kad gyvename tokiame pasaulyje, kai panaši tragedija bet kada gali pasibelsti į kiekvieno iš mūsų duris…
