Ekonomikos augimas išlieka tvirtas, nors Finansų ministerijos prognozės šiek tiek prastesnės nei anksčiau
Lietuvos ekonomika 2026 metais turėtų augti 3,1 proc., nors tai šiek tiek mažiau nei anksčiau prognozuota. Finansų ministerija dar 2025 metų rugsėjį tikėjosi 3,3 proc. augimo, tačiau dabar vertinimas pakoreguotas atsargiau. Nepaisant to, augimas išlieka pakankamai spartus ir viršija daugelio Europos Sąjungos šalių tempą.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą net ir sudėtingomis aplinkybėmis. Jo teigimu, „ekonomikos augimas numatomas sąlyginai spartus, spartesnis nei pernai. (…) Tai yra vienas geresnių rodiklių Europos Sąjungoje“. Augimą pirmiausia palaiko stipri vidaus paklausa ir augančios gyventojų pajamos.
Svarbiu veiksniu laikoma ir biudžeto politika bei pensijų kaupimo sistemos pokyčiai. Būtent antrosios pakopos pertvarka laikinai padidins vartojimą ir prisidės prie ekonomikos plėtros. Tačiau šiam poveikiui išnykus, 2027 metais augimas turėtų sulėtėti iki 2,3 proc.[1]
Vidutiniu laikotarpiu ekonomika turėtų augti stabiliai, apie 2,7 proc. kasmet. Tai rodo, kad spartesnis šių metų augimas nėra ilgalaikė norma, o labiau laikinas impulsas. Vis dėlto net ir toks tempas laikomas pakankamai solidžiu dabartinėmis sąlygomis.
Kainos kils sparčiau, bet gyventojų pajamos taip pat didės
2026 metais infliacija turėtų siekti 3,7 proc., ir tai yra daugiau nei buvo prognozuota anksčiau. Kainų augimą labiausiai skatins energijos išteklių brangimas ir sustiprėjusi vidaus paklausa. Finansų ministras atkreipia dėmesį, kad naftos kainos per trumpą laiką pastebimai išaugo.
„Didžiausią infliacinį spaudimą kelia labai pabrangusi nafta. (…) Manome, kad 2026 m. didžiąją dalį infliacijos sudarys paslaugų brangimas, energijos išteklių brangimas“, – teigia K. Vaitiekūnas. Jis taip pat neatmeta, kad dėl užsitęsusio karo gali brangti ir maistas.
Nepaisant augančių kainų, gyventojų perkamoji galia turėtų didėti. Vidutinis darbo užmokestis šiemet augs apie 7,9 proc., o realus atlyginimų augimas, įvertinus infliaciją, gali siekti apie 4 proc. Tai reiškia, kad dalis kainų spaudimo bus kompensuota didesnėmis pajamomis.
„Nepaisant šiek tiek išaugusių kainų, nepaisant šiek tiek sulėtėjusio ekonomikos augimo, (…) žmonės sau galės leisti truputėlį daugiau nei galėjo prieš metus“, – sako ministras. Namų ūkių vartojimas taip pat turėtų augti sparčiau nei pernai ir siekti apie 4,5 proc.
Darbo rinka stabili, tačiau išorės rizikos vis labiau spaudžia ekonomiką
Nedarbo lygis 2026 metais turėtų sumažėti iki 6,8 proc., tačiau išliks gana aukštas. Užimtumas didės minimaliai, o darbuotojų trūkumas išliks svarbi problema. 2027 metais, lėtėjant ekonomikai, nedarbas gali nežymiai padidėti iki 6,9 proc.[2]
Eksporto augimas šiemet bus lėtesnis nei pernai ir sieks apie 2,7 proc. Tam įtakos turės sudėtingesnės tarptautinės prekybos sąlygos ir geopolitinė įtampa. JAV taikomi muitai Europos Sąjungos prekėms ir energijos kainų šuoliai dėl konfliktų daro tiesioginį poveikį Lietuvos eksportui.
Situaciją dar labiau komplikuoja bendras ekonominis neapibrėžtumas pasaulyje. Rusijos karas prieš Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir protekcionizmo augimas kuria papildomą spaudimą. Prie to prisideda ir svyravimai finansų rinkose bei lėtesnė pagrindinių eksporto partnerių ekonomika.
Vis dėlto egzistuoja ir teigiami scenarijai. Stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ES finansuojami projektai bei kvalifikuotų darbuotojų imigracija galėtų pagerinti situaciją. Taip pat tikimasi, kad investicijos į ekonomiką ir perėjimas prie žaliosios energetikos ilgainiui sustiprins augimą.
