Kosminė pusiaukelė jau praeita
Nors atrodytų, kad visata egzistuos dar trilijonus metų, naujas teorinis modelis siūlo visiškai kitą scenarijų: visata gali baigtis po maždaug 33 milijardų metų. Tai – gerokai trumpesnė trukmė, nei anksčiau manyta. Pasak mokslininkų, pirmieji visatos žlugimo ženklai pasirodys jau po 10 milijardų metų.
Šis momentas žymės visatos plėtimosi pabaigą ir lėtą, bet neišvengiamą žlugimą į naują „Didįjį triuškinimą“ (angl. Big Crunch).[1]
Tokia prognozė kyla iš naujausių tamsiosios energijos tyrimų, atliktų pasitelkus du plačius dangaus stebėjimo projektus: Dark Energy Survey (DES) ir Dark Energy Spectroscopic Instrument (DESI).
Surinkti duomenys rodo, kad tamsioji energija, ilgą laiką laikyta pastovia jėga, spartinančia visatos plėtimąsi, gali būti besikeičianti. Jei tai pasitvirtins, tai būtų vienas reikšmingiausių kosmologijos lūžių per pastaruosius dešimtmečius.
Šiuo metu plačiai pripažintas modelis rėmėsi prielaida, kad tamsioji energija yra pastovi – tai vadinamoji kosmologinė konstanta. Tačiau naujoji teorija siūlo kur kas sudėtingesnę struktūrą.
Dvi jėgos, kurios lemia visatos likimą
Naujajame modelyje tamsiąją energiją formuoja du komponentai. Pirmasis – vadinamieji aksionai, tai labai lengvos, vos su medžiaga sąveikaujančios hipotetinės dalelės. Jos pasklinda visoje visatoje ir šiuo metu lemia spartų plėtimąsi.
Antrasis komponentas – kosmologinė konstanta, tik su neigiamu ženklu. Tai prieštarauja įprastam supratimui, nes įprasta kosmologinė konstanta visatą stumia plėstis. Neigiama konstanta, priešingai, veiktų lyg traukos jėga.
Pagal šį modelį, dabar gyvename laikotarpyje, kai visatą plečia aksionų laukas, bet vėliau šios dalelės pamažu praras savo įtaką. Tada įsigalės neigiama kosmologinė konstanta, kuri stabdys plėtimąsi ir galiausiai paskatins visatos traukimąsi.
„Šis scenarijus yra lyg veidrodinis Didžiojo sprogimo atspindys. Visata pirmiausia sulėtės, sustos, o tada ims trauktis, kol pasieks naują singularumo tašką – lyg galutinį gravitacijos suspaudimą,“ teigia vienas iš modelio autorių.[2]
Visatos traukimosi laikotarpis, kaip teigiama, truks apie 10 milijardų metų. Tai reiškia, kad nuo dabar iki visko pabaigos turime dar apie 20 milijardų metų. Tai daug pagal žmonijos mastelį, bet kosminiu požiūriu – gana netolima ateitis.
Mokslas kol kas spėja – bet ir spėjimai keičia mūsų suvokimą
Svarbu pažymėti, kad tai yra teorinis modelis, o ne neabejotinai įrodytas faktas. DES ir DESI projektų duomenys vis dar vertinami, jie nėra galutiniai. Be to, net jei bus patvirtinta, kad tamsioji energija nėra pastovi, tai dar nereiškia, kad būtent šis modelis yra teisingas.
Vis dėlto tokios teorijos keičia mūsų supratimą apie visatą. Jei šiandien manome, kad gyvename amžinai besiplečiančioje visatoje, šis scenarijus primena, kad viskas turi savo ribas. Dabartinis kosmoso amžius, apie 13,8 milijardo metų, reikštų, jog jau esame gerokai įpusėję visatos egzistavimą.
Kai kurie mokslininkai ragina išlikti atsargiems. Jie primena, kad mūsų žinios apie tamsiąją energiją tebėra fragmentiškos.[3] Kol kas ji nėra tiesiogiai aptikta, o jos savybės išvedamos tik netiesioginiais būdais – iš žvaigždžių ir galaktikų judėjimo bei plėtimosi greičio pokyčių.
Tačiau net ir tokie spėjimai apie tolimą ateitį skatina gilinti tyrimus. Kuo daugiau sužinome apie tamsiąją energiją, tuo geriau suprasime ne tik visatos pradžią, bet ir jos galimą pabaigą.
