Privalomos valstybinės vėliavos iškėlimo dienos Lietuvoje – vos trys
Lietuvos valstybinė vėliava – tai ne tik oficialus šalies simbolis, bet ir tautos vienybės, nepriklausomybės bei pagarbos ženklas. Tinkamas vėliavos naudojimas ir jos iškėlimas tam tikromis dienomis yra reglamentuotas įstatymu. O to nepadarius laiku, gali grėsti baudos, todėl siūlome prisiminti, kokiu metu reikia iškelti trispalvę.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, yra nustatytos konkrečios dienos, kai Lietuvos valstybės vėliava privalo būti iškelta ant tam tikrų pastatų. Privalomos valstybinės vėliavos iškėlimo dienos yra vos trys:
- Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
- Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
- Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Šiomis dienomis Lietuvos vėliava turi būti iškelta prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių bei organizacijų, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir gyvenamųjų namų.
Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo reikalavimai ir kitos svarbios taisyklės
Lietuvos valstybės vėliava yra vienas svarbiausių šalies simbolių, todėl jos iškėlimui taikomi griežti reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, vėliava turi būti tvarkinga, nenublukusi ir atitikti nustatytus matmenis bei spalvas. Standartinis vėliavos dydis yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, o audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Iškeliant vėliavą vertikaliai, kairėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, dešinėje – raudona[1].
Vėliava turi būti iškeliama jau 7 valandą ryto ir nuleidžiama 22 valandą vakaro. Ji gali būti keliama prie pastato (ant stiebo, įrengto priešais pastato fasadą), virš ar ant pastato. Jei kartu iškeliamos kelios skirtingos vėliavos, jos turi būti viename aukštyje, panašaus dydžio ir laikantis nustatyto eiliškumo: pirmiausia Lietuvos valstybės vėliava, po to – Lietuvos valstybės istorinė vėliava, užsienio valstybių vėliavos ir kt.
Svarbu pažymėti, kad vėliava turi būti iškeliama garbingiausioje vietoje pagal heraldikos principus. Tai reiškia, kad ji turi būti gerai matoma, nekliudoma ir iškelta taip, kad būtų rodoma derama pagarba valstybės simboliui.
Yra daug datų, kai rekomenduojama iškelti vėliavą, tačiau tai nėra būtina
Be minėtų trijų pagrindinių valstybinių švenčių, yra ir kitų atmintinų dienų, kai rekomenduojama iškelti Lietuvos valstybės vėliavą. Nors šiais atvejais vėliavos iškėlimas nėra privalomas visiems pastatams, tačiau tai yra graži tradicija, rodanti pagarbą šalies istorijai ir svarbiems įvykiams. Šios dienos apima[2]:
- Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena;
- Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena;
- Vasario 24-oji – Estijos nepriklausomybės diena;
- Kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena;
- Gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;
- Gegužės 9-oji – Europos diena;
- Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena (su gedulo ženklu);
- Birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena (su gedulo ženklu);
- Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;
- Rugpjūčio 23-oji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena;
- Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;
- Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena (su gedulo ženklu);
- Spalio 25-oji – Konstitucijos diena;
- Lapkričio 18-oji – Latvijos nepriklausomybės diena;
- Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena.
Šiomis dienomis vėliava dažniausiai keliama prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, tačiau ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys skatinami prisidėti prie tokios tradicijos. Tikima, kad tai padeda puoselėti tautinę savimonę ir taip pagerbiami svarbūs istoriniai įvykiai bei asmenybes.
Neiškėlus Lietuvos valstybės vėliavos ar kitaip pažeidus nustatytas taisykles gali tekti susimokėti baudą
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnį, vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą. Tiesa, baudos nėra labai didelės.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims gali būti skiriama nuo 10 iki 12 eurų bauda[3].
Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų bauda.
Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia didesnes baudas: nuo 12 iki 16 eurų juridinių asmenų vadovams ir nuo 16 iki 30 eurų valstybės ir savivaldybių institucijų vadovams.
Be administracinių baudų, už viešą Lietuvos valstybės vėliavos ar herbo išniekinimą gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, asmuo, kuris viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą, arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų[4].
