Mes turėjome tam tikrų žinių iš anksto – Lenkijos vadovybė buvo perspėti apie smūgius Iranui
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad Varšuva iš anksto žinojo apie JAV ir Izraelio smūgius Iranui. Tuo metu premjero Donaldo Tusko vadovaujama centro kairės Vyriausybė ragina deeskaluoti konfliktą ir pabrėžia būtinybę laikytis tarptautinės teisės. Skirtingi akcentai rodo vidaus politinę įtampą, tačiau bendras saugumo rūpestis išlieka.
„Dėl palaikomų sąjungininkų ir koalicinių kanalų mes žinojome apie Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomus karinius veiksmus“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Nawrockis. Užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis televizijai TVN24 sakė: „Žodis „konsultuoti“ būtų per stiprus, tačiau tam tikrą išankstinę informaciją turėjome, kurios detalių atskleisti negaliu.“[1]
Vokietija taip pat nurodė, kad buvo informuota, tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad nei buvo informuotas, nei įtrauktas į operaciją. Premjero D. Tusko Vyriausybė Lenkijoje akcentuoja atsargumą ir situacijos stebėjimą.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija paragino visas puses „laikytis didžiausio susilaikymo, gerbti tarptautinę teisę ir saugoti civilius“. Ministerija taip pat pabrėžė, kad „nepajudinamai remia taikų konfliktų Artimuosiuose Rytuose sprendimą ir ginčo dėl Irano branduolinės programos sureguliavimą“.
Prezidentas ir sąjungininkai: saugumas pirmiausia, Iranas – ilgalaikė grėsmė
K. Nawrockis, laikomas artimu JAV prezidentui Donaldui Trumpui, išreiškė aiškią paramą sąjungininkams. „Jungtinės Amerikos Valstijos – didžiausia Lenkijos sąjungininkė – per Irano atsakomąsias atakas neteko trijų savo sūnų. Dar keli buvo sužeisti. Mūsų mintys ir maldos su jais ir jų šeimomis“, – anglų kalba parašė jis.[2]
Prezidentas taip pat pareiškė, kad „mūsų akyse ardomas grėsmingas Irano režimas, kuris ginklavo Rusiją agresijoje prieš Ukrainą ir grasino kitoms Artimųjų Rytų valstybėms“. R. Sikorskis šeštadienį griežtai kritikavo Teheraną. Anot jo, Iranas yra „valstybė, kuri dešimtmečius rėmė terorizmą ir organizavo teroristinius išpuolius Europoje bei kituose žemynuose, įskaitant prieš amerikiečių taikinius“.
Jis pavadino Irano režimą „ideologizuota valdžia“ ir „paskutine XX amžiaus utopija“, pridurdamas: „Turėjome nacizmą, turėjome komunizmą, o dabar turime Irano religinį fundamentalizmą.“ Prezidento patarėjas Wojciechas Kolarskis Lenkijos radijui sakė, kad konfliktas tiesiogiai Lenkijos neliečia, tačiau jo eskalacija nėra palanki.[3]
„Viskas, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, turi reikšmę pasauliniam saugumui, todėl privalome atidžiai stebėti situaciją“, – teigė jis. Kartu pridūrė, kad pasaulinio dėmesio nukreipimas nuo Ukrainos, Lenkijos požiūriu nėra gera žinia.
Lenkija siekia išlaikyti saugumą regione, tačiau šalies viduje nuomonės dėl konflikto išsiskiria
Lenkijos kariai dislokuoti Libane ir Irake. Libane iki 250 karių dalyvauja JT taikos palaikymo misijoje UNIFIL, o Irake iki 350 karių dirba tarptautinėje koalicijoje prieš „Islamo valstybę“, daugiausia mokydami vietos saugumo pajėgas. Todėl situacijos stabilumas regione Varšuvai yra ne tik diplomatinis, bet ir praktinis saugumo klausimas.
Kairiųjų partijos frakcijos vadovė Anna Maria Żukowska perspėjo, kad eskalacija gali sukelti rimtą regioninį konfliktą. Ji kritikavo JAV veiksmus ir teigė, kad tai gali reikšti „Vašingtono imperialinių ambicijų atgimimą“. Pasak jos, tai rodo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos siekia atkurti pasaulinę tvarką, kurioje kartu su galbūt dar viena galia sprendžia, kas vyksta kitose valstybėse.
Tuo metu dešiniosios Konfederacijos partijos atstovas Witoldas Tumanowiczius mano, kad sausumos operacija Irane mažai tikėtina. „Smūgis buvo tikėtinas, tačiau ar Donaldas Trumpas autorizuotų sausumos intervenciją – jau kitas klausimas“, – sakė jis. „Manau, greičiausiai ne. Oro smūgiai galėjo jau pasiekti tikslus, kuriuos turėjo omenyje Trumpas.“
JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo atakas prieš Iraną, per kurias žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir keli aukšti pareigūnai. Iranas atsakė smūgiais prieš JAV bazes Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ir Bahreine bei taikinius Izraelyje. Smūgiai regione tęsiasi, o kitos šalys konfliktą vertina skirtingai.
