Vašingtonas tvirtina, jog pasisako už ugnies nutraukimą Sirijoje
Jungtinės Valstijos neturi nieko bendra su puolimu Sirijoje, kuriam vadovauja teroristinė organizacija „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), prieš porą dienų tikino Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Šonas Savetas (Sean Savett).[1]
Jis pažymėjo, kad eskalaciją regione, kuriame kelerius metus nevyko aktyvūs karo veiksmai (nuo paliaubų Idlibo provincijoje 2020 metais), katalizavo Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al Assad) nuolatinis atsisakymas dalyvauti JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2254 aprašytame politiniame procese ir jo priklausomybė nuo Rusijos bei Irano. Abi šalys palaiko B. al Asadą nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2010-ųjų pradžioje, o JAV ir Turkija remia įvairias sukilėlių grupuotes.
„Jungtinės Valstijos kartu su partneriais ir sąjungininkais ragina deeskaluoti padėtį, apsaugoti civilius gyventojus ir tautines mažumas bei vykdyti tokį politinį procesą, kuris galėtų kartą ir visiems laikams užbaigti šį pilietinį karą politiniu susitarimu pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2254“, – sakoma pareiškime.
Š. Savetas pabrėžė, kad jie ir toliau gins JAV personalą ir JAV karines pozicijas, nes tai būtina siekiant užtikrinti, kad „Islamo valstybė (ISIS) niekada Sirijoje nebeatgimtų“. Vasarą žiniasklaida rašė, kad JAV kariuomenė pradėjo oro antpuolį maždaug už 80 km nuo Bosaso miesto Somalyje, per kurį galėjo būti nužudytas pasaulinis ISIS lyderis Abdulkadiras Muminas ( Abdul Qadir Mumin). 2016 m. JAV jam suteikė specialų pasauliniu mąstu pripažinto teroristo statusą.
„NBC News“ šaltiniai nurodė, kad Somalio kovotojas tapo pasauliniu ISIS lyderiu po to, kai 2022 metų spalio viduryje Sirijoje buvo nužudytas buvęs organizacijos vadovas Abu al Hasanas al Hašimis al Kurašis (Abu al-Hassanas al-Hashimi al-Qurashi). Šią informaciją reikėjo patvirtinti, nes 2023 metų balandį Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) kalbėjo apie teroristų lyderio įpėdinio pašalinimą. Vėliau jo mirtį patvirtino ISIS.[2]
2022 metų vasarį Jungtinės Valstijos per reidą nužudė ISIS lyderį Abu Ibrahimą al Hašimį al Kurašį (Abu Ibrahim al-Hashimi al-Quraishi) (dar žinomą kaip Hadži Abdula), praėjus keleriems metams po to, kai Donaldo Trampo (Donald Trump) prezidentavimo metu buvo nužudytas organizacijos įkūrėjas Abu Bakras al Bagdadis (Abu Bakr al-Baghdadi). Beje, tais pačiais metais JAV kariuomenė Afganistane eliminavo „Al Qaeda“ grupuotės lyderį Aimaną al Zavachirį (Aymaną al-Zawahiri).[3]
Po daugiau nei 4 metų pertraukos – Sirijoje vėl kruvinos kovos
Praėjusią savaitę Sirijoje, nepaisant to, kad daugiau nei ketverius metus šalyje nebuvo aktyvių karo veiksmų, prasidėjo naujas eskalacijos etapas. Islamistai, kurių pagrindinė jėga buvo HTS, įžengė į Alepą. Pranešama, kad Rusija pirmą kartą nuo 2016 metų pradėjo oro antskrydžius prieš antrą pagal dydį šalies miestą. Prieš aštuonerius metus provyriausybinės pajėgos, remiamos Rusijos ir Irano pajėgų, sugebėjo susigrąžinti miestą. Šiomis dienomis taip pat buvo bombarduojamos ir kitos kovotojų kontroliuojamos gyvenvietės.[4]
Dieną prieš tai B. al Asadas per pokalbį telefonu su JAE prezidentu šeichu Muhamedu ben Zaidu Al Nachajanu (Mohammed bin Zayedu Al Nahyan) pabrėžė, kad „Sirija ir toliau gina savo teritorinį vientisumą nuo teroristų ir jų rėmėjų bei, padedama savo sąjungininkų ir draugų, gali juos nugalėti ir sunaikinti“. Visgi praėjusį penktadienį Sirijos kariuomenė pripažino, kad „teroristai per kelias valandas sugebėjo prasiskverbti į didelę dalį Alepo apylinkių“, o „Reuters“ pranešė, kad Idlibo provincija tapo visiškai kontroliuojama sukilėlių.
Rusijos ir Irano užsienio reikalų ministrai per pokalbį telefonu išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl padėties Sirijoje paaštrėjimo dėl kovotojų atakų Alepo ir Idlibo provincijose bei pareiškė „tvirtai remiantys“ Sirijos režimą. Derybos dėl konflikto deeskalavimo Kazachstane vyksta nuo 2017 metų. Vadinamasis Astanos formatas apėmė Rusiją, Iraną ir Turkiją, taip pat Sirijos vyriausybės ir opozicijos, JT ir kelių šalių stebėtojų atstovus. 2023 m. buvo paskelbta, kad platforma nustos veikti, nors Rusijos pusė patikino, kad pats formatas ir toliau veiks.[5]
Ekspertai sako, kad netikėtą HTS sėkmę Sirijoje galima paaiškinti tiek Rusijos, tiek Irano pozicijų regione susilpnėjimu. Po konflikto Ukrainoje protrūkio 2022-ųjų vasarį Maskva, aktyviai padėjusi B. al Asadui 2010-ųjų viduryje, nukreipė dėmesį į kitą operacijų teatrą. Iranas sutelkė dėmesį į kovą su Izraeliu tiek per satelitines grupuotes, tokias kaip Libano „Hezbollah“ ir palestiniečių „Hamas“, tiek tiesiogiai.
Pažymėtina, kad HTS kovotojai pradėjo puolimą tą pačią dieną, kai įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“. Atsižvelgdamas į tai, JAV nacionalinio saugumo patarėjas Džeikas Salivanas (Jake Sullivan) „NBC News“ teigė, jog Vašingtonas „nenustebo, kad sukilėliai nusprendė pasinaudoti pasikeitusia situacija“. Sirijos režimo šalininkai, įskaitant Rusiją ir Iraną, yra „šbalškyti arba nusilpę, pabrėžė jis.[6]
Dž. Salivanas priminė, kad Jungtinės Valstijos paskelbė HTS teroristine organizacija, todėl akivaizdu, kad Vašingtonas susirūpinęs dėl šios grupuotės veiksmų.
Kas žinoma apie „Hayat Tahrir al-Sham“ grupę, kuri įžengė į Alepą?
„Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) yra dabartinis „Džabhat al-Nusra“, kuri buvo įkurta 2011 m., pavadinimas. Tuomet Sirijoje prasidėjo pilietinis karas, kuris iš tikrųjų tęsiasi iki šios dienos – jis de facto padalijo šalį į kelias zonas, įskaitant tą, kurią kontroliuoja kovotojai. Daugelį metų pagrindiniai veikėjai regione buvo Iranas, Rusija, Turkija ir Jungtinės Valstijos, remiančios skirtingas grupuotes, bet tuo pat metu teigiančios, kad kovoja su ISIS likučiais.
Jungtinės Valstijos įtraukė „Džabhat al-Nusrą“, kurios vienas iš įkūrėjų buvo tas pats Abu Bakras al-Bagdadis (nužudytas D. Trampo prezidentavimo metu), į teroristinių organizacijų sąrašą 2012 metų pabaigoje.
„Smurtinė, sektantiška „Al-Nusra“ ideologija prieštarauja Sirijos žmonių, įskaitant didžiąją dalį Sirijos opozicijos, siekiančios laisvos, demokratinės ir įtraukios Sirijos, siekiams“, – sakoma Valstybės departamento pareiškime.
„Džabhat al-Nusra“, kuri buvo laikoma „al Qaeda“ atšaka Sirijoje, pasirodė tuo metu, kai ISIS dar neegzistavo (ši organizacija iškils 2013 m. ir egzistuos daugiau ar mažiau vientisa forma iki 2019 m.). Grupės nesugebėjo susivienyti į bendrą jėgą – priešingai, tarp jų prasidėjo kovos. 2014 metų pavasarį buvo pranešta, kad ISIS kovotojai Idlibe nužudė „Džabhat al-Nusra“ vadovą Abu Muhamedą al Ansarį (Abu Mohammed al-Ansari), jo žmoną, dukrą, brolį ir dukterėčią.
Vėliau „Džabhat al-Nusra“ regione įgijo dar daugiau priešų, nes bandė nuslopinti nuosaikias islamistų grupuotes, su kuriomis kadaise bendradarbiavo. Kai Rusija atėjo į pagalbą B. al Asado režimui, ji sutelkė dėmesį į „Džabhat al-Nusra“ ir ISIS kovotojų naikinimą. Iki šios dienos savo ataskaitose Rusijos gynybos ministerija nurodo grupę, kuri jau keletą metų veikia kaip (HTS).
2016 metų vasarą kovotojų lyderiai nusprendė likviduoti „Džabhat al-Nusra“, atsiskirti nuo „al Qaeda“ ir įkurti naują organizaciją „Džabhat Fateh al-Sham“.
„Tapome visiškai nepriklausomi. Tai reiškia, kad nesame niekam pavaldūs, negauname nurodymų iš jokių išorinių organizacijų, – tuomet teigė džihadistų atstovas Abu Suleimanas al Muchadžiris (Abu Suleiman al-Muhajiri). – Jeigu išorinių organizacinių ryšių nutraukimas pašalina kliūtis vienybei, tai turi būti padaryta. Kai priklausėme „al-Qaedai“, mūsų pagrindinė politika buvo orientuota į Sirijos klausimo sprendimą. Tokia buvo mūsų politika anksčiau, tokia yra mūsų politika šiandien ir rytoj.“
2017 m. pradžioje „Džabhat Fateh al-Sham“, kuri tuo metu kontroliavo Idlibo provinciją, kartu su kitomis grupėmis susijungė į vieną organizaciją – HTS. „Al-Qaeda“ lyderis A. az Zavahiris priešinosi susijungimui, pavadindamas jį „susitarimo pažeidimu“, kuris „neatnešė norimos vienybės“. Šiandien HTS tvirtina, kad ji yra „nepriklausoma organizacija, nesusijusi su jokia kita organizacija ar partija“, o jai vadovauja Abu Muhamedas al Džulani (Abu Muhammad al-Julani). Remiantis nepatvirtintais pranešimais, jis galėjo žūti Idlibe.
2018 metais, per pirmąją D. Trampo kadenciją, Valstybės departamentas įtraukė HTS į teroristinių organizacijų sąrašą, kaltindamas kovotojus ryšiais su „al Qaeda“. Tada jie išreiškė nepasitenkinimą šiuo sprendimu ir reikalavo pateikti įrodymų apie ryšius su grupe.
2021 metų vasarą „The Times“ rašė, kad Kataras tariamai suvaidino pagrindinį vaidmenį slaptoje pinigų plovimo operacijoje, per kurią Sirijos kovotojams buvo išsiųsta šimtai milijonų JAV dolerių. „Slapto tinklo“ centru buvo vadinamas karalystės monarcho biuras. Devynių sirų vardu pateiktas ieškinys buvo susijęs su dviem Kataro bankais, labdaros organizacijomis, verslininkais, politikais ir valstybės tarnautojais.[7]
Kataras daug kartų buvo apkaltintas „al Qaeda“ ir kitų grupuočių rėmimu, o pastaraisiais metais šalis aktyviai pozicionavo save kaip tarpininką, nesvarbu, ar tai būtų susiję su Rusija ir Ukraina, ar su Artimųjų Rytų šalimis.
Pasak „Der Spiegel“, HTS savo dabartinę operaciją prieš B. al Asado pajėgas rengė pastaruosius šešis mėnesius. Leidinio pašnekovai teigė, kad spalio pradžioje kelių grupių atstovai supažindino Turkiją su puolimo planu. Ankara, nenorėdama bloginti padėties regione, iš pradžių jį atmetė, tačiau B. al Asado reikalavimas išvesti Turkijos karius iš šiaurės Sirijos neva buvo priežastis, paskatinusi leisti puolimą.
JAV visgi prisidėjo prie sėkmingo maištininkų puolimo?
HTS grupuotės teroristams pavyko užimti Alepą padedant Ukrainos patarėjams ir naudojant pažangias amerikiečių technologijas, „RIA Novosti“ teigė Sirijos specialiosioms tarnyboms artimas šaltinis.[8]
„Al-Nusra“ grupuotės kovotojai neturi patirties aukštųjų technologijų naudojimo srityje, ir jų nebūtų įmanoma valdyti be patarėjų iš Ukrainos, iš Turkestano islamo partijos ir Sirijos pareigūnų, kurie perėjo į teroristų pusę“, – sakė jis.
Rugsėjį Sirijos informuotas šaltinis „RIA Novosti“ pasakojo, kad Ukrainos kariniai instruktoriai atvyko į Idlibo provinciją mokyti HTS teroristus, kaip gaminti ir modernizuoti bepilotes skraidykles.
Pasak agentūros pašnekovo, aukštąsias technologijas, kuriomis teroristai kontroliavo puolamąsias operacijas, suteikė JAV.
„Puolimo grupės ir dronai buvo aprūpinti šifravimą turinčiais GPS prietaisais, buvo plačiai naudojamas dirbtinis intelektas. Tai leido atakoms iš didelio atstumo naudoti ir reikiama kryptimi nukreipti bepilotes skraidykles ir dronus-kamikadzes“, – paaiškino šaltinis.
Jis taip pat pažymėjo, kad pirmą kartą nuo 2011 metų Sirijos kariuomenė, per smogikų puolimą, pirmą kartą susidūrė ir su galinga elektronine ataka.
