Britų parlamentaras prabilo apie Rusijos keliamą grėsmę
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir toliau nebandant švelninti savo agresyvios retorikos, tiesioginę grėsmę iš Rytų vis dažniau ima jausti ir kitos Europos valstybės. Nors pirmieji pavojaus signalai gali skambėti Rusijos kaimynių bei buvusių sovietinių valstybių teritorijose, apie galimą Rusijos lyderio Vladimiro Putino planuojamą išpuolį prakalbo ir Jungtinės Karalystės pareigūnai.
Kaip teigia Jungtinės Karalystės parlamento narys Bobas Seely, Rusijos prezidentas galimai planuoja užpulti Jungtinę Karalystę, ruošdamasis Trečiajam pasauliniam karui[1].
Pasak britų politiko, tai, kad Rusijos vadovas ieško būdų, kaip užpulti Jungtinę Karalystę, įrodo gauti duomenys apie Šiaurės jūroje aktyviai šnipinėjančios Rusijos laivus.
„Bijau, kad Putinas vertina galimybes pulti Vakarus, jei norėtų eskaluoti situaciją, nesukeldamas NATO karinio atsako“, – sako B. Seely.
Parlamento narys pažymi, kad NATO sąjungininkai dabar jau turi patikimų įrodymų, kad Rusijos šnipinėjimo laivai kartografuoja vėjo jėgainių parkus ir pagrindinius kabelius prie Jungtinės Karalystės krantų.
Pasak B. Seely, tai esą yra daroma siekiant sužinoti, kaip sabotuoti Jungtinės Karalystės ir Europos ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Iš tiesų, dar praėjusią savaitę pasirodė informacija, jog Rusijos karinė žvalgyba ir karinės jūrų pajėgos tiria Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos vandens teritorijas.
Apie tai pranešė Danijos žiniasklaida, pareiškusi, kad rusų žvalgybos akiratyje atsidūrė jūros vėjo jėgainių parkai, dujotiekiai, ryšių ir elektros perdavimo kabelių tinklas[2].
Danijos žvalgybos pareigūnų teigimu, šių operacijų tikslas yra planuoti sabotažą prieš Skandinavijos šalis, nutraukiant elektros kabelius ir ryšius per Atlanto vandenyną su likusia Europos dalimi.
Tačiau dėl šios informacijos nerimauti ėmė ir Jungtinė Karalystė, mat slapta operacija taip pat kelia grėsmę Jungtinės Karalystės energetikos ir ryšių infrastruktūrai.
Jungtinė Karalystė ir partneriai labiausiai pažeidžiami gali būti vandenyje
Pasak britų parlamentaro B. Seely, nors jo perspėjimai nereiškia, kad tiesioginis susidūrimas su Rusija iš tiesų įvyks, būtina skubiai pripažinti kylančias grėsmes ir įvertinti jas atsakingai.
„Mes nepastebėjome tam tikrų tendencijų ne tik Rusijoje, bet ir Kinijoje, nes pernelyg ilgai mūsų vadovai naiviai manė, kad tų šalių valdovai pritaria mūsų pažiūroms ir prielaidoms. Taip nėra. Kaip matome iš V. Putino pavyzdžio, karas yra ne tik įmanomas, bet ir būtinas jam. Naudodamasis savo šnipinėjimo laivais Šiaurės ir Baltijos jūrose, jis grasina dar labiau išplėsti šį konfliktą. Negalime sau leisti jam to leisti“, – sako britų parlamentaras[3].
B. Seely teigimu, realaus konflikto su Rusija atveju, būtent Jungtinė Karalystė turėtų tapti NATO lydere vandenyje, tačiau šiuo metu visas NATO Aljansas yra ypač pažeidžiamas jūroje.
Jungtinės Karalystės parlamento narys teigia, kad vienas iš pagrindinių jam susirūpinimą keliančių dalykų yra tai, kad didelė dalis jo šalies energijos yra tiekiama povandeniniais kabeliais.
„Kabelių yra daugiau, iš viso apie 70, tačiau palyginti nedidelis giluminių sabotažo operacijų skaičius galėtų sustabdyti mūsų visų įprastą gyvenimą be jokio šūvio“, – teigia jis.
Atsižvelgiant į kylančią grėsmę, B. Seely ragina Jungtinę Karalystę imtis papildomų priemonių povandeniniams kabeliams apsaugoti.
Įvertindamas šiandieninę geopolitinę situaciją, britų politikas taip pat pažymi, kad šiuo metu negalima galutinai atmesti Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus.
„Aš baiminuosi, kad Putinas vertina galimybes pulti Vakarus, tai, kaip jis norėtų eskaluoti konfliktą, nesukeldamas NATO karinio atsako“, – teigia B. Seely.
Rusijos sabotažo užuomazgas jau matėme ne kartą
Tuo tarpu „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis konsultantas Keiras Gilesas teigia, kad Rusija jau ne kartą galėjo planuoti ir net surengti sabotažo operacijas netoli Jungtinės Karalystės krantų.
„Rusija, 2014 m. užgrobusi Krymą, sužinojo, kaip vertinga nutraukti ryšius nutraukiant kabelines jungtis. Tai sritis, kurioje jie įsitikino, kad kitos šalys yra pažeidžiamos, iš dalies dėl to, jog yra labai sunku stebėti ir dideles teritorijas, ir jūrą palei jas“, – teigia ekspertas[4].
K. Gileso teigimu, Rusija galimai yra atsakinga už 2022 m. sausio mėnesį įvykusį incidentą į pietus nuo Svalbardo, Norvegijos, kai buvo nutrauktas povandeninis duomenų perdavimo kabelis, aptarnaujantis didžiausią pasaulyje komercinę antžeminę palydovinio ryšio stotį.
Jau tuomet Vakarų žvalgybos pareigūnai padarė išvadą, kad šis incidentas atitinka Rusijos karinės veiklos modelį ir apima išpuolius prieš infrastruktūrą, kuria grindžiamas Vakarų ekonominis ir energetinis saugumas.
„Gali būti, kad Rusija jau yra įvykdžiusi panašių išpuolių prieš Jungtinės Karalystės infrastruktūrą. Mes negalime to žinoti, kol saugumo tarnybos nepaskelbs detalių. Povandeninė sritis mums nematoma, todėl tokius dalykus lengva išlaikyti paslaptyje“, – teigia K. Gilesas.
Tačiau nepaisant Rusijos sabotažo akcijų, ekspertas vis dėlto neslepia abejonių dėl to, ar Rusija iš tiesų galėtų planuoti tiesiogiai atakuoti Jungtinę Karalystę. Jis primena, kad tokiu atveju Rusiją sustabdytų NATO Aljansas.
Tiesa, Londono karališkojo koledžo karo studijų dėstytojas Oferas Fridmanas pažymi, kad kalbant apie Rusiją ir jos planus, geriau „niekada nesakyti niekada“.
