Jungtinių Tautų vadovas teigia, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali būti laikomos karo nusikaltimais
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas pareiškė, kad JAV ir Izraelio konflikte su Iranu egzistuoja „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog abi pusės galėjo padaryti karo nusikaltimų. Tokį vertinimą jis išsakė Briuselyje, prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kalbėdamas apie pastaruoju metu suintensyvėjusias atakas prieš energetikos objektus.[1]
„Jeigu vykdomos atakos prieš energetikos infrastruktūrą – tiek Irane, tiek iš Irano – yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tai gali būti karo nusikaltimas“, – teigė A. Guterresas.
Pastarosiomis dienomis konfliktas smarkiai paaštrėjo. Izraelis smogė vienam svarbiausių Irano objektų – Pietų Parso dujų telkiniui, o Iranas atsakė ataka prieš energetikos kompleksą Katare. JT vadovas pabrėžė, kad ne mažiau nerimą kelia ir augantis civilių aukų skaičius.
„Nematau jokio skirtumo. Nesvarbu, kas taikosi į civilius – tai visiškai nepriimtina“, – sakė jis.
JT vadovas ragina JAV imtis lyderystės ir sustabdyti konfliktą, kuris, jo teigimu, tampa nekontroliuojamu
A. Guterresas aiškiai paragino nutraukti konfliktą ir pabrėžė, kad sprendimo raktas yra Vašingtone. Jo teigimu, būtent JAV turi pakankamai įtakos, kad galėtų sustabdyti eskalaciją.[2]
„Karas turi baigtis. Ir aš manau, kad tai yra JAV rankose. Tai įmanoma, bet tam reikia politinės valios“, – sakė JT vadovas.
Jis taip pat išsakė nuomonę, kad Izraelio strateginis tikslas yra sunaikinti Irano karinį potencialą ir pasiekti režimo pokyčius, tuo tarpu Iranas siekia kuo ilgiau priešintis ir padaryti kuo didesnę žalą.
Pasak A. Guterreso, konfliktas jau dabar daro didžiulę žalą ne tik regionui, bet ir pasaulio ekonomikai, o jo pasekmes dar sunku iki galo įvertinti. Jis perspėjo, kad situacija „sparčiai slysta iš kontrolės“.
Konfliktas kelia globalias pasekmes, o didžiausia nauda, pasak JT vadovo, tenka Rusijai
JT generalinis sekretorius taip pat atkreipė dėmesį į platesnį geopolitinį kontekstą. Jo teigimu, dabartinė krizė nukreipia dėmesį nuo karo Ukrainoje ir suteikia strateginę naudą Rusijai.[3]
„Rusija yra didžiausia šios krizės laimėtoja. Ji gauna daugiausia naudos iš to, kas vyksta šiame siaubingame konflikte“, – teigė jis.
Tuo metu Europos šalys, nepaisydamos JAV raginimų aktyviau įsitraukti, kol kas renkasi atsargesnę poziciją. Kai kurios valstybės atsisakė siųsti karinius laivus į Persijos įlanką, akcentuodamos deeskalacijos svarbą.
A. Guterresas palankiai įvertino tokį sprendimą ir pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia – ne didinti karinį įsitraukimą, o ieškoti diplomatinio sprendimo. Jo teigimu, tik greitas konflikto užbaigimas gali užkirsti kelią dar didesnėms humanitarinėms ir ekonominėms pasekmėms visame pasaulyje.
