Jolanta BLAŽYTĖ: Smirdanti laimė

Prie įvažiavimo į Kėdainius puikuojasi garsus šūkis: „Kėdainiai – laimingiausias miestas“

Čia apie tai, kad Kėdainiuose buvo laimėtas 81 milijonas.

Tik pamačiusi šį šūkį, iškart pagalvojau: oi, kaip norėčiau į savo mylimą miestą pasikviesti daug svečių ir pasiūlyti jiems pakvėpuoti laimės oru, bet....uijjjj, neaaa.... Aš gi nesu tų svečių priešas, todėl pasakysiu tiesiai šviesiai: aplenkite tuos Kėdainius šviesmylių spinduliu, ypač tie, kurie planuoja čia atvykti nuolatiniam gyvenimui.

Mat Kėdainiuose, kartu su tuo laimės oru, jūs į savo nosis, gerkles bei plaučius įkvėpsite ir neišmatuojamą tūrį smarvės, teršalų bei nuodų, kuriuos be jokio sąžinės graužimo į aplinką išmeta kadaise buvusi labai padori įmonė Lifosa.

Lietuvoje veikiantys įstatymai ypač palankūs visokiems teršėjams, nuodytojams ir kitiems parazituojančio verslo atstovams

Dabar šiek tiek papasakosiu apie situaciją, nuo kurios nėra apsaugotas nė vienas Lietuvos kampelis – mat Lietuvoje veikiantys įstatymai, kaip niekur kitur Europoje, ypač palankūs visokiems teršėjams, nuodytojams ir kitiems parazituojančio verslo atstovams.

Taigi aplinkosaugininkai Kėdainiuose šiaip ne taip nustatė, kad taršos šaltiniai yra ne kieno kito, o tik Lifosos „nuosavybė“. Lifosai skirtas „susitvarkymo“ terminas – iki gruodžio vidurio. Taip sakant nieko tokio – dar kelis mėnesius pasitručysim. Bet....deja, panašu, kad ne tik kelis mėnesius. Mat Lifosa, pasitelkusi „krūtus“ teisininkus, apskundė aplinkosaugininkus teismui. Na, šiaip, nieko kito iš parazituojančio verslo, gyvenančio svetimų žmonių sveikatos sąskaita, tikėtis ir negalima. Ar teismo sprendimai bus palankūs kėdainiečiams, kol kas gali atsakyti tik vėjas – tas, kuris į mano ir kitų kėdainiečių namus atneša smarvę bei nuodus.

Situacija su parazituojančia įmone „Lifosa“ tarsi dar kartą parodo, kokiame, garsiais šūkiais pridengtame iliuziniame pasaulyje, gyvename.

Iliuzija Nr. 1: Valdžia rūpinasi visais Lietuvos žmonėmis

Aha, norėtumėt. Kėdainių valdininkams visa šita situacija, švelniais tariant, „iki lemputės“. Greičiau atvirkščiai – visi stengiasi užglaistyti skandalą, kad per visokius rinkimus nesusipykti su didžiausiu rajono darbdaviu.

Iliuzija Nr. 2: Socialiai atsakingas verslas yra tas, kuris sukuria daug darbo vietų

Aha, norėtumėt. Darbo vietas sukuria vieniems, o nuodija kitus. Ir dar užsiundo trolių armijas prieš tuos, kurie išdrįsta prabilti apie nepakenčiamai smirdančią situaciją (kažin, ar jie ne su konservatorių fanais kartu studijavo „trolių“ universitetuose?)

Iliuzija Nr. 3: Žalieji rūpinasi planetos išlikimu ir oro taršos mažinimu

Aha, norėtumėte. „Žalieji“ kol kas skaičiuoja bezdančias karves, niokoja paveikslus ir rašo projektus babkių įsisavinimui. Nemačiau prie Lifosos nė vieno „žaliųjų“ protesto, nors tų „žaliųjų“ su visomis „žaliosiomis“ partijomis Lietuvoje yra daugiau, nei būtų tų pačių bezdančių karvių.

Iliuzija Nr. 4: Olegas Šurajevas kovoja su Putino oligarchais

Aha, norėtumėte. Lifosos pelnas, uždirbtas kėdainiečių sveikatos sąskaita, keliauja Rusijos oligarchui. Tiesą sakant, jis visada tam oligarchui keliavo, tik niekam anksčiau dėl to bėdų nekildavo – mat Lifosos įmonei vadovavo labai padorus žmogus, kuris niekada nebūtų leidęs įvykti tokiai situacijai, kokia yra dabar.

Karo pradžioje Lietuvos zelenskiu ar net premjerės patarėju vadintas O. Šurajevas buvo paskelbęs kovą Lifosai ir jos savininkui Rusijos oligarchui, dėl ko Lifosa buvo laikinai uždaryta. Tačiau pats Olegas krito toje nelygioje kovoje ir suskaičiavo, kad sulaukti dėmesio, nusimaunat kelnes yra paprasčiau, nei kovojant su Rusijos oligarchais.

Būtent ši O. Šurajevo kova, kuri pasireiškė Lifosos uždarymo-atidarymo „tūsu“ ir padarė pradžią visai šiai nemaloniai smarvės epopėjai: Lifosa keitė žaliavas, gamybos procesus ir pradėjo vaikytis pelno, kuris buvo prarastas dėl premjerės patarėjo O. Šurajevo „patarimų“.

Iliuzija Nr. 6: Lietuva siekia tapti aukštų technologijų ir inovacijų valstybe

Aha, norėtumėte. Pagal tai, kas Lietuvoje vyksta su aplinkos tarša ir tą taršą ginančiais įstatymais, labiau panašu, kad Lietuva siekia tapti ne inovacijų valstybe, bet viso kontinento investiciniu šiukšlynu. Į Lietuvą importuojamos šiukšlės ne tik iš ES šalių, bet ir iš pačios Rusijos. Masiškai kertami miškai. Nė vienas gyventojas nėra tikras, kad šalia jo namų neatsiras koks nors kitoje ES šalyje leidimo statybai negavęs chemijos gigantas ir su visa aplinka tvarkysis taip, kaip tvarkosi 100 benamių kačių į savo butą atsitempusi bei su proteliu susipykusi mėlynanosė bobulytė. Primenu, kad Baisogaloje įsikursiančiai Rheinmetall gamyklai nereikės net statybos leidimo ir tuo pačiu PAV (poveikio aplinkai vertinimo) – taigi, gerbiami baisogailiečiai, laikykitės, dalyvaujate loterijoje...

Iliuzija Nr. 7: Lietuva – drąsių piliečių, pasiruošusių visada ginti savo šalį, valstybė

Aha, norėtumėte. Visai neseniai man laišką parašė viena pažįstama moteris (beje, gyvenanti dar arčiau Lifosos) ir paprašė pagalbos: „padėkite... abiem vaikams atsirado astma, kažkokios neaiškios plaučių ligos. Reikia brangaus tyrimo, gydytojai pataria keisti aplinką į švaresnę...“. Tuomet jai ir pasakiau: „nieko gero gyventi šalia nuodus į aplinką metančios Lifosos. Ar pasirašytumėte bendrą ieškinį tiek Lifosai, tiek Kėdainių savivaldybei?“. Ir ką jūs galvojate??? Moteris atsakė: „oi ne ne ne, jokiu būdu. Lifosoje juk dirba mano kažin kelintos eilės pusseserės kažin kelintos eilės pusbrolis..“ O vaikų sveikata????

P.S. Dabar sėdime su keliais kėdainiečiais, gurkšnojame šiltą vynelį su toksinus iš organizmo šalinančia Spirulina ir galvojame, kažin kas yra baisesni teršalai: ar į aplinką metami kokie nors nuodingi sieros junginiai, ar vis tik žmonių baimė bei nuolankumas, leidžiantis ant galvos užlipti visiems, kas yra galingesnis, įžūlesnis, agresyvesnis? O kur dar gyvenimas tame nuolatiniame iliuzijų pasaulyje, atsiremiant į plakatą, skelbiantį, kad Kėdainiai yra laimingiausias miestas?

Beje, vos nepamiršau... Yra sakoma, kad žuvis pūva nuo galvos. Taigi už visą šitą smirdančią „Sodomą-gomorą“ bei ją mylinčius įstatymus nuoširdžiai „dėkoju“ visam Gentvilų giminės medžiui – tam, kuris vis dar nenukirstas ir neprakaltas IKEA‘jai.