Jolanta BLAŽYTĖ: Seminaras buduliams?

NuomonėsJolanta Blažytė
Suprasti akimirksniu
Jolanta Blažytė
Jolanta Blažytė. Asmeninio archyvo nuotrauka

JAV Valstybės departamente vyko psichoterapijos seansas, skirtas darbuotojams, kurie buvo nusivylę D. Trumpo pergale

Paaiškėjo, kad seansą sudarė mažiausiai dvi sesijos, iš kurių viena taip ir vadinosi „verkimo sesija“ ( cry session). Žodžiu, JAV valdininkai tikrąja to žodžio prasme sutartinai bliovė ir dar už mokesčių mokėtojų pinigus. [1]

Sakyčiau, nuostabi praktika ir pavyzdys, kuriuo tikrai turėtų pasekti Lietuva.

Siūlau nedelsiant ir iš mokesčių mokėtojų pinigų (ai, ne tiek jų ištaškyta) organizuoti visuotines ir bendras psichologinės pagalbos bei masinio verkimo sesijas, skirtas visiems „konservatos“ sektos nariams – tiems, kurie niekaip negali susitaikyti su jų mylimos „balkonėlio“ partijos pralaimėjimu.

Sesijas siūlyčiau daryti dvi: Pirmoji sesija– skirta pasyvios agresijos mėgėjams. Vieta – Kauno Žalgirio arena.

Čia galėtų susirinkti visi tie, kurie, kukliai užspaudę savo tikrąsias emocijas, su žvakelėmis stovėjo prie Seimo ir 10 minučių tylėjo… Tylėjo su didžiule viltimi, kad į valdžią neateis tie, kurie šiaip jau į valdžią atėjo. Tylėjo su viltimi, kad žvakelių šviesa į aukštybes nuneš jų mylimos politologės raudas, kurios buvo aplaistytos net neaišku kuo: ar politologės širdies virpesiais ar vis tik po balkonėliu pašventinto brendžio lašais.

Mano siūlymas – visiems pasyvios agresijos mėgėjams organizuoti masinę verkimo sesiją, kurioje pastarieji galėtų išsiraudoti taip, kaip kadaise raudojo visi Šiaurės Korėjos piliečiai, netekę savo lyderio. Arba kaip raudojo JAV Valstybės departamento pareigūnai, gavę „ne tą“, kurio norėjo.

Sesijos metu siūlyčiau visus dalyvius nemokamai vaišinti brendžiu (kad būtų lengviau suprasti, ką kalba ant scenos užlipę oratoriai) bei aprūpinti juos tiek nemokamomis žvakutėmis, tiek plastikiniais kibirėliais, skirtais verkiančiųjų ašaroms ir nuo žvakučių lašančiam vaškui surinkti.

Be to, jei sesija vyktų šiltoje ir uždaroje patalpoje, tai jokia politologė negalėtų pasiteisinti, kad savo graudžią kalbą ji sakė ne įkalusi, o tiesiog sušalusi.

Tokio renginio nauda vienareikšmė: bus parodyta atjauta edukuotiems, kurie ne visada sugeba atlaikyti gyvenimo smūgius, kai laimi „ ne tie“. Masinės verkimo sesijos metu būtų išlaisvintos giliai širdyje užspaustos emocijos, kurios, tarsi kirminas, graužia visų balkonėlio partijos gerbėjų kūnus bei protus ir kurios didina visokių susirgimų rizikas. O kaip jau žinome, po „balkonėlio“ partijos ministro A. Dulkio reformų Lietuvoje geriau nesirgti.

Antroji sesija – skirta aktyvios agresijos mėgėjams. Vieta – Kauno Žalgirio arena.

Čia galėtų rinktis visi tie agresyvūs buduliai, kurie save vadina Žalgirio fanais ir kurie praėjusią savaitę krepšinio varžybų metu įvykdė agresyvų išpuolį prieš Kauno merą. Sesijos metu visiems buduliams būtų sudaryta galimybė iki soties prisipliurpti alaus, o paskui – išsirėkti, išsibliauti, išsiloti, išsipersti, išsivemti ir visaip kitaip paleisti savo apatinėje čakroje užsistovėjusį katarsį. Visą šį veiksmą buduliai galėtų atlikti, žiūrėdami į raudou skuduru pridengtą Kauno mero (ar kitų „netinkamų“ politikų) portretą ar muliažą.

Sesija galėtų vykti ir nuotoliniu būdu, mat buduliai, per plandemiją išmokę paklusniai saugotis nuo mirtino viruso, yra puikiai įvaldę nuotolinį darbą. Pavyzdžiui, vienas iš tų agresyvių budulių, toks tūlas Benas Lastauskas netgi siūlo moterims žaisti kortomis „iš nusirenginėjimo“…. nuotoliniu būdu.

Beje, minėtas budulis neseniai lipo į Žalgirio arenos sceną ir net 13 000 moksleivių mokė „gyvenimo išminties“ (kaip tie moksleiviai be tėvų sutikimo papuola į tokių budulių įtakos lauką – čia atskiras ir Švietimo ministerijai skirtas klausimas).

Tokios agresyviems buduliams skirtos sesijos nauda yra didžiulė: jei vienaląsčiai buduliai savo agresiją ištaškys ir katarsį paleis uždaro seminaro metu, tai jau bent kuriam laikui jie taps ramesni viešumoje ir žmonės galės drąsiau eiti į krepšinio varžybas, nebijodami sulaukti jų pusėn nukreiptų bei svastikomis papuoštų kumščių. O ir prieš Kauno merą nebus taip gėda..

Aš čia visai rimtai: gelbėkime savo nelaimėlius, negavusius „norimo saldainio“ taip, kaip juos gelbėja JAV Valstybės departamentas. Kuo mes prasteni?

Ar pritartumėte šiai idėjai?