Į brutualios sistemos veiksmus sureagaves G. Nausėda neužsiminė, kur galėtų dirbti empatijos jausmą praradę biorobotai
LR Prezidentas G. Nausėda apie brutalios sistemos veiksmus:
„Vaiko teisių apsaugos sistema privalo tarnauti vaikui ir tik vaikui.
Negali šioje jautrioje sistemoje dirbti žmonės, išsioperavę empatijos ir gailesčio silpnesniajam jausmą“.
Super, taikliau ir aiškiau nepasakysi…
Gaila, kad Prezidentas nepasakė, o kur vis tik galėtų dirbti žmonės su tais išsioperuotais empatijos jausmais. O tokių Lietuvoje matau nemažai. Šiaip tokius žmones aš vadinu biorobotais. Ir čia ne kokia nors etiketė, tai tiesiog struktūriškai sudėliotos žmogaus dalys: fizinis kūnas yra, protas yra, išsilavinimas yra, socialinis statusas yra, aukštos pareigos yra, FB rėmelis yra, o štai jausmų – nėra.
Todėl visai nenuostabu, kad toks biorobotas, pamatęs prieš bejėgį vaiką naudojamą fizinį ir psichologinį smurtą, tuoj pat įjungia savo bejausmį protą ir paleidžia situacijų „algoritmą“. Pavyzdžiui: „reikia vertinti visą kontekstą“, „reikia laikytis įstatymų“, „reikia įsigilinti į reikalo esmę“, „reikia vadovautis instrukcijomis“ ir bla bla… Ar kas tuos algoritmus gali pakreipti į priešingą pusę? Vargu. Na, nebent identiška situacija, kai pats biorobotas patirtų smurtą ir aplink pamatytų susirinkusių bejausmių žioplių minią, ieškančią smurto konteksto, vietoj pagalbos rankos ištiesimo..
Tiesą sakant nežinau, kuri darbo vieta būti tinkamiausia biorobotams. Gal jie save atrastų kokioje nors gamykloje prie sloikų užsukimo linijos? O gal net finansų ministerijoje, iš kurios tribūnų, įjungę monotonišką „tra ta ta ta ta…“ garso takelį, rinkėjams pasakotų, kaip nuostabu yra patvirtinti valstybės biudžetą su 3 milijardų deficitu?
Tiesa, vienas biorobotas, vardu D. Žalimas, jau užsimojo ateinančią kadenciją įsitaisyti pačioje LR Prezidento kėdėje
Kiek pamenu, čia tas pats, kuris kažkada ieškojo teisės neužsikrėsti virusu. Taigi šitas biorobotas pasiūlė apkaltą Prezidentui G. Nausėdai už žmogišką, o ne robotišką smurto prieš bejėgį vaiką įvertinimą.
Dar vienas biorobotas jau dirba Seime. Tai tas pats „vargšas ir skriaudžiamas“ profesionalus gėjus T.V. Raskevičius, kuris mūsų Prezidento poziciją prilygino „celofaniškai“. Tai tas pats biorobotas, kuris prieš Lietuvą verkia krokodilo ašaromis ir reikalauja priimti visas Stambulo konvencijas ir partnerystės įstatymus – neva taip bus mažiau smurto- , bet tuo pačiu nusispjauna į smurtą patiriančio vaiko pusę. Šitam tik pasakyčiau: „ai nu nereikia čia vaidinti šikančio katino…“.
Seime taip pat darbuojasi ir visų biorobotų robotas ir psichologu tituluojamas L. Slušnys
( o boža, kas juos renka), kuris absoliučiai pateisina agresiją prieš vaiką – neva vaikui taip yra geriau. Mat Slušnio smegenų mikroschemos rodo, kad šioje situacijoje auka, t.y. klykiantis vaikas, susitapatino su smurtautoju. Čia tik kyla įtarimas, kad tos Slušnio, kaip bioroboto, mikroschemos yra gamintos ne Taivanyje, o kokiame nors Kirtimų tabore – kartu su aguonų nuoviru.
Beje, tie visi minėtieji ir dar nepamintieji robotukai nėra kvaili. Ir jie žino, kaip išsiskalbti visuomenės nuomonę, kad ji taptų ir vėl palanki robotukų veisimosi terpei. Todėl spėju, kad netrukus žiniasklaidoje pamatysime daug straipsnių, kuriuose bus kapstomasi po terorizuojamo vaiko tėvų patalus ir iš visų paskutiniųjų, pagal Slušnio algoritmus, bus dergiama vaiko mama, kuri tiesiog norėjo būti mama….
Pats kvailiausias būdas problemoms spręsti – kreiptis į empatijos jausmus praradusias institucijas
P.S. šiandien mano PM yra užverstas laiškais… Juos rašo tėvai – vyrai ir moterys – patyrę skaudžias skyrybas, kuriose įsipynę ir vaikų likimai. Klausimas vienas: ką, tu, Jolanta, darytum mano atveju?
Deja, aš negaliu atsakyti į tokius klausimus. Aš nesu nei Dievas, nei teisėjas, nei galiausiai Slušnys. Manau, kad kiekvienas turime savo gyvenimo situacijas, kurias privalome spręsti. Tai mūsų pamokos. Spręsdami gyvenimo uždavinius, mes tampame išmintingesni ir stipresni. O kai tokiais tampame, tai atsakymai ir patys ateina. Ir nereikia nieko klausti.
Bet pats kvailiausias, mano nuomone, pasirinkimas, sprendžiant vaikų pasidalinimo klausimus, yra kreiptis į tas valdžios institucijas, kuriose, kaip minėjo mūsų Prezidentas, dirba empatijos jausmą išsioperavę specialistai. Negi jūs galvojate, kad biorobotai gali jums padėti susitvarkyti su ta situacija, kuri reikalauja giliausio jausmų pažinimo ir suvokimo?
Tikiuosi, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyboje biorobotus pakeis Žmonės
Aš labai tikiuosi, kad šis bjaurus vaizdo įrašas, kuriame visa Lietuva pamatė biorobotų smurtą prieš bejėgį vaiką ir mamą, padarys vieną gerą darbą: galų gale Vaikų teisių apsaugos tarnyboje biorobotus pakeis Žmonės. Tie, kurie dar turi neišoperuotą empatijos jausmą.
O ką daryti dabar, aš tikrai nežinau. Tik žinau, kad Lietuvoje yra šimtai ar net tūkstančiai atvejų, kai po skyrybų mama neleidžia tėčiui matytis su vaiku. Tokiais atvejais tėčiai dažnai palieka vaiką ramybėje – tol, kol mamos emocijos atvės, tol, kol vaikas paaugs ar pan. Kaip ne kaip, jau N metų Lietuva tęsia tradiciją, kad vaikui vis tik geriau su mama, kad ir koks nuostabus būtų tėtis. Kitiems tėčiams pavyksta bendrauti per draugus, močiutes, tetas ir pan. Gaila, kad šiame amžiuje žmonių bendrystės jausmas, tas kurį matydavau dar sovietmečio laikais, kažkaip dingsta. Ir to dingimo pasekmės jaučiame kartais labai skaudžiai. Tai, kas kažkada buvo tikra, šiuo metu yra bandoma pakeisti kažkokių tai biorobotais apsėstų tarnybų paslaugomis.
O visiems skaudžių skyrybų procese dalyvaujantiems tėčiams tik palinkėčiau prisiminti, kad pradėdami savo vaikutį jūs mylėjote jo mamą. Kad ir kokia ji bebūtų – „kvaila“, „nenormali“, „psichė“ ar pan. Sakysite, tada klydote? O iš kur jūs žinote, kad neklystate dabar?
Linkėčiau visiems išsiskirti su meile. Vardan vaikų ir vardan savo ateities. Nes ten, kur nėra meilės, ten nėra ateities. Ten tik biorobotai, besimaitinantys jūsų skausmu, nuoskaudomis ir pykčiais.
