Šį savaitgalį „vatnikai“ galėjo pasidžiaugti neįtikėtina ramybe
Šį savaitgalį „vatnikai“ galėjo pasidžiaugti neįtikėtina ramybe: šalies „elitas“ ir jo komjaunuoliai nebeturėjo laiko su savo pamokymais landžioti po „vatnikų“ socialinius burbulus, mat buvo užsiėmęs mūšiais nuosavų socialinių burbulų viduje. Ir čia viskas dėl to netikėto atsistatydinimo, kurio autoriumi tapo KA ministras A. Anušauskas.
Atsistatydinimas „elitui“ buvo labai netikėtas, įtartinas ir, svarbiausia, iškomunikuotas „ ne iš to galo“ (o kas čia tokio, juk pas mus dabar beveik viskas – „ne iš to galo“). Taigi, šį kartą etiketės „glušiai“, „durniai“, bei siuntimai „eiti paskui…“ buvo naudojami ne „vatnikų“ apšaudymui, bet paties elito socialinių burbulų viduje: „elitas“ šį kartą mėšlo patrankomis šaudė vienas į kitą.
Į A. Anušausko vietą ateina bene pats garsiausias Europoje karo kranklys L. Kasčiūnas
O ką veikė vatnikai? Jie gi tyliai gėrė ramunėlių arbatą ir toliau dalinosi savo baimėmis: tai išprovokuos tie „pridurkai“ karą ar neišprovokuos? Nerimauti „vatnikams“ tikrai yra dėl ko: juk į A. Anušausko vietą ateina bene pats garsiausias Europoje karo kranklys L. Kasčiūnas. Be to, leidinyje Foreign Policy pasirodo informacija, kad Putinas arčiau Lietuvos sienos, t.y. į Baltarusiją, atbogino savo taktinį branduolinį ginklą. [1]
Kaip minėjau anksčiau, Putinas pažadėjo duoti atsaką šalims, kurios siųs savo karius į Ukrainą – o mūsų krankliai šios misijos eilėje stovi pirmieji.
Beje, Anušauskas dar spėjo leidiniui Foreign Policy atsakyti: „jei Putinas atbogino šalia mūsų branduolinį ginklą, tai ir mes atboginsim“. Atsakė ir…. atsistatydino.
Šioje situacijoje tik norėčiau šiek tiek nuraminti savo, t.y. „vatnikų“, socialinį burbulą.
Europos politikams karas su Rusija – paskutinė galimybė išsilaikyti valdžioje
Telgeram kanale publikavau kito „vatniko“, t.y. JAV armijos generolo, karo eksperto bei D. Trumpo buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Douglas Macgregor nuomonę. Šis pulkininkas vatniku tapo iš karto po to, kai įvykius Ukrainoje pradėjo prognozuoti ne taip „kaip reikia“, o taip, „kaip yra realybėje“. Ir išprognozavo labai taikliai. Taigi, yra pagrindo juo tikėti.
Minėtas karo ekspertas atsako į klausimą „kas motyvuoja Europos politikus pradėti karą su Rusija?“
Atsakymas paprastas: tai jų paskutinis bandymas išsilaikyti vadžioje, pasakojant žmonėms apie kažkur toli tykantį baisų priešą, nuo kurio išgelbėti gali jie ir tik jie.
„Prancūzijos armijos vadovybė tik pasijuokė iš idėjos ką nors pasiųsti į Ukrainą. Jie puikiai žino, kad prancūzai neturi jokios galimybės ten ką nors pasiųsti ir ką nors padaryti. Tą patį galima pasakyti ir apie kitų Europos šalių ginkluotąsias pajėgas. Visi, kas galvoja kitaip, yra tiesiog „trenkti““, – sako D. Macgregor. Jo nuomone, kalbos apie karių siuntimą į Ukrainą yra tiesiog vėjai ir opiumas liaudžiai.
Kadangi pats A. Anušauskas prakalbo apie korupciją KA ministerijoje, tai čia pat galima atrasti kitą didžiulę „elito“ baimę: „o kas bus, jei galai išlįs?“.
P.S. Apie korupciją Pentagone, siunčiant ginklus į Ukrainą, jau esu rašiusi ir prirašiusi, nors šis reiškinys pasaulyje nieko nebestebina. O štai Lietuvoje būtų labai nepatogu – juk tiek daug buvo moralizuota ir primoralizuota apie „pasiaukojimą“ apie „meilę tėvynei ir Ukrainos demokratijai“. Moralizuota buvo, žinoma, kryptimi nuo „elito“ link „vatnikų“. Na, tada jau gal geriau karas ir pavėžėjimas iki Majamio, nei tokia didelė gėda ir „vatnikų“ pyktis.
