Jei reiktų atsakyti į klausimą, „koks didžiausias Uraganas nuo nepriklausomybės laikų yra niokojęs Lietuvos valstybę“, atsakyčiau trumpai: tai šios kadencijos LR vyriausybė
Uragano nuostoliai nesuskaičiuojami: sugadinti santykiai su Kinija, sugriautas Lietuvos geležinkelių tranzitas, naikinama lengvoji pramonė, padidinti mokesčiai ir valstybės skolų kupra, dar šiek tiek kvėpavusią mediciną sugriovusi A. Dulkio reforma. O kur dar iki negalėjimo sukiršinta visuomenė, sukurtas agresyvių valdžios propagandistų tinklas, per visokius aplinkinius kelius (t.y. per valdžios kontoras kontorėles ir įstaigas įstaigėles) mintantis mokesčių mokėtojų pinigais? O kur dar bankų diktatūra? O kur ta nuolatinė karo propaganda, tarsi koks invazinis šliužas naikinantis visą iki šiol buvusį gana patenkinamą Lietuvos investicinį klimatą?
Ir ką? Ir nieko? Pavarčius Lietuvos žiniasklaidos puslapius atrodo, kad Lietuva dabar išgyvena vienintelę tragediją: užsienio reikalų anūkas negavo eurokomisaro portfelio…Ania… O kas atsakys už milijardinius nuotolius, kuriuos Lietuva patyrė dėl kokio nors Matuko kovos su Kinijos drakonu? Atsimenate tuos mūsų vyriausybės pažadus: „ai ramiai čia dėl tos Kinijos, tuoj atvarysim investicijų iš Taivano ir viskas bus čiki“. Tai kur tos investicijos???
Deja didžiausios Taivano investicijos nuplaukė ne į Lietuvą, o į Vokietiją
Taivano technologijų lyderė TSMC, kuri yra didžiausia pasaulyje mikroschemų gamintoja, 10 milijardų investavo ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Tai kodėl ne Lietuvoje, kuri tiek daug finansinio kraujo praliejo kovoje su Kinija dėl Taivano interesų?
Žlunga ir Lietuvos siuvimo pramonė, kuri ištisus 3 dešimtmečius buvo Lietuvos pramonės pasididžiavimas. Ekonomikos ministrė A. Armonaitė šį žlugimą paaiškina paprastai ir buhalteriškai: „ai, nu didėja darbuotojų atlyginimai, tai ir žlunga“. Ministrė siūlo verslininkams keisti strategijas, t,y, užsiimti automatizacija, robotizacija ir pan. Čia nieko naujo ir viskas labai girdėta: verslininkai kvaili nemoka dirbti. Socdemų valdžia vis primindavo verslui, kad jie nemoka darbuotojams padidinti atlyginimų, todėl privalo bankrutuoti. Tuo tarpu dabartinė valdžia primena, kad padidinę atlyginimus, verslininkai nemoka robotizuotis. Belieka tik užjausti visas valdžias dėl to, kaip jiems sunku gyventi su tais nemokšomis verslininkais.
Tiesa, dabartinė valdžia gali ir pasididžiuoti: juk pritraukė „grandiozinę“ užsienio investiciją į Baisiogalą
Ir tai yra karinės pramonės objektas – Rheinmetall gamykla. Į ją bus investuota „net“ 180 milijonų eurų – gerai būtų, kad Vilniaus stadionas nekainuotų brangiau. Ir dar gerai būtų, kad kuo ilgiau tęstųsi karai, nes jei karo nebus, tai investicijos neatsipirks. Bet ką jau ką, o karus organizuoti tai mes mokame. Jei ne karus, tai jų laukimą. Ir dar: šiai gamyklai nereikės jokio statybos leidimo, tai reikia suprasti, kad nereikės ir poveikio aplinkai tyrimo. Ir jei koks Baisiogalos gyventojas susigraibys, kad gamykla į jo daržą meta kokią nors radiaciją ar metalo dulkes, tai, žinoma, jis tuoj pat taps vatniku.
Dabartinės valdžios rinkiminis šūkis buvo „duokim Lietuvai daugiau jėgos“. Sveikinu, pažadas įvykdytas. Jėgos ši vyriausybė Lietuvai tikrai davė. Griaunančios jėgos, su kuria praskrieja tik viską nuo žemės šluojantys uraganai.
