Turite saulės elektrinę? Tiekėjai gali nustebinti netikėtu mokesčiu
Saulės elektrinės ant stogų vis dažniau įrengiamos tiek privačių gyventojų, tiek verslininkų, siekiančių sumažinti elektros sąnaudas ir naudotis atsinaujinančia energija. Tačiau net ir turint nuosavą elektrinę ne visada galima jaustis ramiai – atsiranda naujų mokesčių ir netikėtų sąskaitų, o bendradarbiavimas su tiekėjais kartais tampa sudėtingas.
Vienas tokių pavyzdžių – verslininkas Visvaldas Liužinas, kuris pats įsirengė saulės elektrinę ant dviejų angarų stogų be jokios paramos. Nors elektrinė dar neatsipirko, jos dėka įmonės elektros sąskaitos jau beveik arti nulio[1].
Tačiau pasibaigus sutarties su tiekėju „Elektrum“ galiojimui, jis gavo netikėtą 110 eurų mokestį plius PVM. Tiekėjas nesugebėjo paaiškinti šio mokesčio priežasčių, o klaida buvo ištaisyta tik po daugybės skambučių. V. Liužinas prarado pasitikėjimą tiekėjais, teigdamas, kad sistema sukurta „pinigams iš žmonių paimti“.
Ekspertai aiškina, kad gaminančių vartotojų elektra rinkoje sukelia nuostolių tiekėjams. Saulės energija biržoje sumažina kainas, o vartotojai, pasiimdami perteklių vėliau, padidina tiekėjų kaštus. Dėl to tiekėjai dažnai didina mėnesinius mokesčius arba ieško kitų sprendimų, kaip tvarkytis su gaminančiais klientais.
Gaminantiems elektros vartotojams – naujas iššūkis: siūlomas papildomas mokestis
Reaguodama į tai, Energetikos ministerija siūlo Seimui įvesti papildomą mokestį visiems vartotojams. Jei pasiūlymas bus patvirtintas, gaminančių vartotojų mėnesinės sąskaitos gali padidėti vidutiniškai 5–6 eurais, o negaminančių – apie 56 centais. Toks sprendimas leistų tiekėjams nekreipti dėmesio į gaminančius klientus ir skaidriai padengti kaštus.
Be to, valstybė mažina paramą saulės elektrinėms ir energijos kaupikliams – ji šiemet keturis kartus mažesnė nei pernai. Parama buvo nustatyta dar 2019–2020 m., nors saulės elektrinių įrengimo kainos nuo to laiko daugiau nei dvigubai sumažėjo.
Ekspertai teigia, kad saulės elektrinės vis dar išlieka patrauklios, tačiau atsipirkimo laikotarpis gali pailgėti, ypač jei įrengimas buvo pigesnis arba stogas neidealus. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 170 tūkstančių gaminančių vartotojų, susidarančių su naujais iššūkiais dėl tiekėjų politikos ir mažėjančios valstybės paramos.
Keičiasi elektrą gaminančių vartotojų mokestinė aplinka
Nuo 2026 metų pradžios saulės elektrinių savininkams keičiasi atsiskaitymo už elektros pasaugojimą tvarka. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus tarifus, kurie daugiausia liečia žemos įtampos tinklo vartotojus – jiems paslauga brangs, o kai kuriais atvejais sumažės atgaunamos elektros kiekis.
Žemos įtampos vartotojai už susigrąžintą kWh mokės 6 centus (pernai – 5,5 ct), už leistiną elektrinės galią – 49,93 eurų per kW per metus (buvo 47,46), o dalį sugeneruotos energijos turės atiduoti 37 proc. Vidutinės įtampos vartotojų tarifai šiek tiek mažėja. Pokyčius lemia augančios tinklų priežiūros ir infrastruktūros išlaidos bei mažėjanti prognozuojama elektros rinkos kaina.
Nepaisant Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijų atsisakyti dvipusės apskaitos („net metering“), Energetikos ministerija nusprendė sistemą išlaikyti, koreguojant ją taip, kad būtų suderinti gaminančių vartotojų, tiekėjų ir viešojo intereso poreikiai.
Dvipusė apskaita bus pripažinta viešu interesu atitinkančia paslauga, finansuojama iš gaminančių vartotojų įmokos, kuri negalės viršyti 1 cento be PVM už kWh, o likusi nauda paskirstoma kitiems vartotojams. Naujas modelis gali įsigalioti nuo 2026 m. balandžio, o kompensacijos tiekėjams būtų taikomos nuo 2027 m.
Statytis saulės elektrinę – nebeapsimoka?
Baigiantis 2025-iesiems, Energetikos ministerija taip pat nežadėjo aukso kasyklų saulės elektrą gaminantiems vartotojams – 2026 metais valstybės parama mažės tiek dotacijos dydžiu, tiek maksimalia remiama galia, kuri bus ribojama iki 7 kW.
Ant stogų įrengiamoms elektrinėms dotacija kris nuo 255 iki 170 eurų už kilovatą, nutolusioms – nuo 323 iki 200 eurų, o kompleksiniams sprendimams su baterijomis maksimali parama sumažės beveik perpus.
Tai ypač aktualu didesnį elektros suvartojimą turintiems namų ūkiams, naudojantiems elektrinį šildymą, šilumos siurblius ar planuojantiems elektromobilį, nes atsipirkimo laikotarpis ilgėja, o dalį investicijos teks padengti savo lėšomis.
Vyriausybė skirs 552 mln. eurų klimato kaitos priemonėms: daugiausia – pastatų renovacija
Vyriausybė patvirtino 2026–2029 m. Klimato kaitos programos investicijų planą, kuriame iš viso 552 mln. eurų bus skirta klimato kaitos švelninimo priemonėms. Didžiausia dalis – 470,86 mln. eurų – numatyta pastatų renovacijai, 54,52 mln. eurų skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijai didinti, 16 mln. eurų – biometano gamybai ir biodujų išvalymui, o likusios lėšos – energijos vartojimo efektyvumo priemonėms bei šiltnamio efektą sukeliančių įrenginių valdytojams[2].
Ministras Kastytis Žuromskas pabrėžė, kad investicijos ne tik padės gyventojams šilčiau ir pigiau gyventi, bet ir stiprins energetinį saugumą, skatins švarios energijos vystymąsi bei ilgalaikę ekonominę naudą.
