Teisininkai perspėja: Palestina netenkina tarptautinės teisės kriterijų
Didžiosios Britanijos Vyriausybės planai iki rugsėjo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pripažinti Palestinos valstybę sulaukė griežtos teisininkų bendruomenės reakcijos.
43 lordai, tarp jų buvę Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir įtakingi karališkieji advokatai, kreipėsi į generalinį prokurorą Lordą Hermerį, ragindami perspėti premjerą Keirą Starmerį, kad toks žingsnis galimai prieštarautų tarptautinėms teisėms.[1]
Pasak jų, Palestina neatitinka 1933 metų Montevidėjaus konvencijoje nustatytų valstybės kriterijų – aiškiai apibrėžtos teritorijos, nuolatinės gyventojų bendruomenės, efektyvios vyriausybės ir gebėjimo palaikyti tarptautinius santykius.
„Nėra aiškumo dėl Palestinos sienų, nėra vieningos veikiančios valdžios – Fatah ir Hamas yra priešiškos viena kitai“, – rašoma laiške.
Be to, Hamas įvardijama kaip teroristinė organizacija, netinkama deryboms su kitomis valstybėmis.
Nors Jungtinė Karalystė nėra šios konvencijos signatarė, teisininkai pabrėžia, kad jos principai tapo tarptautinės teisės dalimi per nusistovėjusią valstybių praktiką, todėl jų ignoravimas esą silpnintų visą teisės sistemą.
Ministrai atmeta kritiką: sprendimas yra politinis, o ne teisinis
Vyriausybės atstovai, tarp jų smulkiojo verslo ministras Garethas Thomasas ir prekybos sekretorius Jonathanas Reynoldsas, atkirto kritikams, pabrėždami, kad valstybės pripažinimas – tai politinis, o ne griežtai teisinis sprendimas.
Pasak G. Thomaso, „daugiau nei 140 pasaulio valstybių jau pripažino Palestiną“, o JK tik siekia pasinaudoti savo įtaka siekiant taikos.[2]
J. Reynoldsas pažymėjo, kad „teisininkų argumentai šiek tiek prasilenkia su esmės suvokimu“ – tikslas nėra formali teisinė procedūra, bet bandymas inicijuoti tikras derybas dėl dviejų valstybių sprendinio.
„Tai ne tik ugnies nutraukimas, bet taikos proceso pradžia“, – sakė J. Reynoldsas. Jis taip pat pakartojo, kad JK „nesidera su teroristais“ – todėl Hamas negali būti šių procesų dalyviu.
B. Netanyahu kitikuoja JK sprendimus dėl nevienodų reikalavimų Izraeliui ir Hamas
Tarp kritikų pasigirsta ir kaltinimų, kad JK iškelia sąlygas tik Izraeliui, bet ne Hamas. Į tai J. Reynoldsas atsakė:
„Mes niekada nesiderame su teroristine organizacija, tokia kaip Hamas.“
Jo teigimu, sąlygos išlieka aiškios – visi įkaitai turi būti nedelsiant paleisti, o Hamas negali dalyvauti nei Gazos, nei būsimos Palestinos valstybės valdyme.
Pats premjeras K. Starmeris yra pareiškęs, kad JK atsisakys Palestinos pripažinimo tik tuo atveju, jei Izraelis per du mėnesius sutiks su ugnies nutraukimu, nustos aneksuoti žemės Vakarų Krante ir prisijungs prie ilgalaikio taikos proceso.[3]
Kanados premjeras Marko Carney: Palestina turi įsipareigoti reformoms – Hamas dalyvauti negali
Kritiškai žvelgiama ne tik į teritorijos ar valdžios klausimą. Pasak Kanados premjero Marko Carney, kurio šalis irgi svarsto Palestinos pripažinimą, „Palestiniečių valdžia privalo įsipareigoti esminėms reformoms ir surengti rinkimus 2026 m., kuriuose Hamas negali dalyvauti.“[4]
JK vyriausybė taip pat reikalauja, kad Palestinos valdžia parodytų gebėjimą tapti tikra valstybe – tiek struktūrine, tiek politine prasme. Vis dėlto, kaip pabrėžia G. Thomasas, tai „neatima palestiniečių teisės į valstybingumą.“
