Lordų Rūmai nesuteikia papildomo laiko: pagalbinės savižudybės įstatymą JK teks pamiršti
Didžiosios Britanijos vyriausybė nusprendė nesuteikti papildomo debatų laiko vadinamajam asistuotos mirties įstatymo projektui Lordų Rūmuose. Tai reiškia, kad iki gegužę vyksiančios Karaliaus kalbos, kuri užbaigia parlamentinę sesiją, projektas beveik neabejotinai žlugs. Jei teisės aktas nebus priimtas iki to laiko, jis automatiškai bus nurašytas ir kitą sesiją turėtų būti pradėtas svarstyti iš naujo.
Pagal galiojančias taisykles privatiems narių projektams Lordų Rūmuose skiriamos tik penktadienio posėdžių dienos. Iki gegužės liko vos šešios tokios dienos. Vyriausybės vyriausiasi drausmės koordinatorius Lordų Rūmuose Roy Kennedy patvirtino, kad papildomo laiko nebus skirta, todėl įstatymo priėmimo galimybės smarkiai sumažėjo.[1]
Politikos apžvalgininkai šį sprendimą pavadino lūžio momentu. Nors formaliai vyriausybė neprieštarauja projektui, atsisakymas skirti papildomą laiką reiškia, kad ji neketina aktyviai stumti šio klausimo per aukštuosius parlamento rūmus. Tai signalas, kad net ir jautriausi klausimai turi pereiti visą parlamentinį filtrą, o ne būti forsuojami politinės valios.
Kritikai kalba apie „sabotažą“, tačiau Lordų Rūmai primena savo konstitucinę pareigą
Įstatymo šalininkai, tarp jų ir žinoma kampanijos veidė Dame Esther Rantzen, apkaltino dalį lordų sąmoningu vilkinimu. Ji teigė, kad daugiau nei 1 200 pataisų buvo pateiktos ne siekiant tobulinti projektą, o jį blokuoti. Pasak jos, tai esą „akivaizdus sabotažas“.[2]
Vis dėlto projekto oponentai pabrėžia, kad kalbama apie gyvybės ir mirties klausimą, kuris negali būti priimtas skubos tvarka. Organizacijos „Care Not Killing“ vadovas dr. Gordonas McDonaldas priminė, kad Bendruomenių Rūmuose projektas nebuvo išsamiai išnagrinėtas. Jo teigimu, būtent Lordų Rūmų paskirtis yra detaliai ir atsakingai įvertinti sudėtingus teisės aktus.
Šis ginčas atskleidžia platesnę problemą – ar parlamentas turi būti diskusijų ir pataisų erdvė, ar tik formali patvirtinimo institucija. Lordų Rūmai istoriškai veikia kaip konstitucinis saugiklis, ypač tais atvejais, kai kalbama apie fundamentalius etinius sprendimus. Dabartinė situacija rodo, kad ši funkcija tebėra gyva.
Gyvybės klausimas tampa politiniu išbandymu ir atskleidžia vyriausybės atsargumą
Įstatymo projektas, oficialiai pavadintas „Terminally Ill Adults (End of Life) Bill“, jau buvo perėjęs Bendruomenių Rūmus. Taip buvo akcentuojama pagalbinės savižudybės svarba sunkiai sergantiems. Tačiau net tarp jį palaikiusių parlamentarų girdėti nuovargio ženklų – kai kurie pripažįsta, kad procesas buvo itin sudėtingas ir politiškai jautrus. Antrą kartą pradėti viską iš naujo būtų dar sudėtingiau.
Vyriausybė šiuo klausimu laikosi atsargios distancijos. Kabinete nėra vieningos pozicijos, o kai kurie ministrai atvirai prieštarauja teisės keitimui. Tai reiškia, kad net jei projektas būtų atgaivintas kitoje sesijoje, jam tektų įveikti ne tik parlamentines, bet ir politines kliūtis.
Asistuotos mirties klausimas Jungtinėje Karalystėje tampa platesnio vertybinio konflikto dalimi. Vieni jį mato kaip asmens pasirinkimo ir orumo išplėtimą, kiti – kaip pavojingą ribos peržengimą valstybės ir gyvybės santykyje. Dabartinis projekto žlugimas rodo, kad bent kol kas parlamentas nėra pasirengęs skubotai keisti fundamentalių etinių principų, net jei viešojoje erdvėje girdimas spaudimas tai padaryti.
