Teismas galėtų atimti net vairuotojo pažymėjimą
Vaikų išlaikymo vengiantys tėvai netrukus gali susidurti su gerokai griežtesnėmis pasekmėmis. Seime registruojamos įstatymų pataisos numato, kad alimentų nemokantys asmenys rizikuotų prarasti ne tik teisę vairuoti, bet ir medžioklės bilietą, žvejybos leidimą ar teisę laikyti ginklą. Vis dėlto į tai sureagavusi K. Zamarytė-Sakavičienė kirto pastebinti tendenciją, kad šiuo metu vyriškoji lytis apskritai „stumiama“ iš vaiko gyvenimo.
Tokias Administracinių nusižengimų kodekso ir kitų įstatymų pataisas parlamentui ketina pateikti socialdemokratas Darius Razmislevičius. Pasak jo, dabartinės priemonės dažnai neveikia, nes dalis skolininkų sąmoningai slepia pajamas ir vengia atsakomybės[1].
Pagal siūlomą tvarką, teismo sprendimų dėl vaiko išlaikymo nevykdantiems tėvams pirmiausia būtų skiriamas įspėjimas. Tačiau teismas papildomai galėtų apriboti ir tam tikras teises – atimti vairuotojo pažymėjimą, teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, medžioti, žvejoti ar įsigyti bei laikyti medžioklinius ginklus.
D. Razmislevičius aiškinamajame rašte pažymi, kad alimentų nemokėjimas Lietuvoje išlieka didelė problema. Anot jo, antstoliai nuolat susiduria su atvejais, kai skolininkai oficialiai sumažina atlyginimus, perleidžia turtą kitiems asmenims arba gauna pajamas nelegaliai, kad tik išvengtų išieškojimo.
Skolos alimentams jau viršija 200 mln. eurų
Antstolių informacinės sistemos duomenys rodo, kad daugiau nei 60 proc. alimentų skolininkų oficialių pajamų „Sodra“ nefiksuoja. Politikų vertinimu, tai leidžia manyti, kad dalis jų pajamas slepia arba dirba nelegaliai.
Panašūs ribojimai jau taikomi ir kitose šalyse. JAV bei Lenkijoje alimentų nemokantiems asmenims gali būti sustabdytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas ar atimtos įvairios licencijos. Latvijoje taikomas automobilio techninės apžiūros stabdymas, o Norvegijoje kai kuriais atvejais numatomas net privalomas įdarbinimas.
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma apie 45,5 tūkst. bylų dėl neišmokėtų alimentų. Bendra vaikams nesumokėta suma jau viršija 204 mln. eurų.
K. Zamarytė-Sakavičienė: jei tėtis nereikalingas, kodėl turi prisiimti atsakomybę?
Vis dėlto, teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė laikosi pozicijos, kad siūlymai plėsti pagalbinio apvaisinimo galimybes vienišoms moterims siunčia visuomenei prieštaringą žinutę apie tėvo vaidmenį šeimoje. Pasak jos, valstybė vienu metu griežtina atsakomybę alimentų nemokantiems tėvams, tačiau kartu kuria teisinę sistemą, kurioje vaikas iš anksto planuojamas auginti be tėčio[3].
„Nuolat kartojame, kad vaiko interesai svarbiausia (tai įrašyta ir Pagalbinio apvaisinimo įstatyme). Tačiau kartu preziumuojame, kad vaikas neturi intereso pažinti, augti kartu, būti mylimam ir mylėti savo tėtį. O jei vaikui tėtis nereikalingas, kodėl vyrai turėtų prisiimti atsakomybę? Ir ką tai reiškia demografinės krizės akivaizdoje?“ – savo feisbuko paskyroje svarstė K. Zamarytė-Sakavičienė.
Viceministrė taip pat sieja šią diskusiją su prastėjančia Lietuvos demografine situacija. Anot jos, problema slypi ne vien moterų pasirinkimuose, o vis dažniau matomame vyrų vengime prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus šeimai.
K. Zamarytė-Sakavičienė teigia, kad valstybės siunčiama žinutė, jog tėtis nėra būtinas, gali dar labiau silpninti vyrų atsakomybės jausmą ir gilinti mažo gimstamumo problemą. Ji akcentuoja, kad stabilios santuokos ir ilgalaikiai partnerių įsipareigojimai istoriškai buvo pagrindas, užtikrinantis palankiausią aplinką vaikams augti, todėl valstybė turėtų stiprinti šeimos stabilumą, o ne silpninti tradicinį šeimos modelį.
Pareigų vengę tėvai gali netekti teisės į išlaikymą senatvėje
Kartu D. Razmislevičius kovo pabaigoje pasiūlė keisti Civilinį kodeksą ir aiškiau apibrėžti atvejus, kada savo vaikais nesirūpinę tėvai neturėtų teisės reikalauti iš jų išlaikymo senatvėje. Parlamentaro registruotose pataisose numatyta išplėsti aplinkybių sąrašą, kurioms esant pilnamečiai vaikai galėtų būti atleidžiami nuo pareigos finansiškai remti nedarbingus ar paramos stokojančius tėvus[3].
Šiuo metu tokią galimybę suteikia tik teismo sprendimas, jei nustatoma, kad tėvai vengė vykdyti savo pareigas vaikams.
D. Razmislevičius siūlo numatyti septynis papildomus pagrindus, kada išlaikymas nebūtų priteisiamas. Tarp jų – sistemingas alimentų nemokėjimas, fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas prieš vaiką, tėvų valdžios apribojimas, vaiko nepriežiūra ar apleidimas dėl pačių tėvų kaltės, taip pat nuteisimas už sunkius tyčinius nusikaltimus.
Pasak parlamentaro, šie pakeitimai reikalingi tam, kad būtų užtikrintas didesnis teisingumas ir apsaugoti pilnamečiai vaikai nuo pareigos išlaikyti tėvus, kurie patys ilgą laiką nevykdė atsakomybės savo šeimai.
