Daronas Acemoglu pasiūlė E. Muskui iki 2036 metų paaukoti visą dabartinį turtą
2024 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas Daronas Acemoglu viešai pasiūlė Elonui Muskui savo prognozę apie pinigų ateitį patvirtinti asmeniniu turtu. Ekonomistas paragino verslininką įsipareigoti iki 2036 metų labdarai perduoti visą dabartinį turtą, kurį jis įvertino maždaug 1 trln. JAV dolerių.
Iššūkis paskelbtas po E. Musko pareiškimo, kad dėl dirbtinio intelekto ir robotikos pažangos po dešimties metų pinigai gali prarasti dabartinę reikšmę. D. Acemoglu teigimu, toks įsipareigojimas parodytų, kiek pats milijardierius pasitiki savo technologinėmis prognozėmis.
Ekonomistas taip pat pasiūlė, kad paramą gaunančias organizacijas atrinktų nepriklausoma institucija. Jos turėtų būti vertinamos pagal veiksmingumą ir netarnauti konkrečiai politinei ideologijai.
E. Muskas užsiminė apie planuojamą sprendimą, tačiau trilijono dolerių pažado nedavė
E. Muskas į ekonomisto pasiūlymą sureagavo savo socialiniame tinkle „X“. Jis parašė iš tiesų ketinantis padaryti „kažką panašaus“, tačiau nepateikė jokios konkrečios informacijos.
Verslininkas nenurodė, kokią turto dalį galėtų paaukoti, kada tai padarytų ir kokios organizacijos gautų paramą. Jo atsakymas todėl nėra teisiškai įpareigojantis pažadas iki 2036 metų atsisakyti viso turto.
E. Muskas dar 2012 metais prisijungė prie iniciatyvos „The Giving Pledge“. Jos dalyviai pasižada per savo gyvenimą arba testamentu labdarai skirti didžiąją turto dalį. Ši iniciatyva taip pat nėra teisinė sutartis, todėl jos vykdymas priklauso nuo kiekvieno pasirašiusio žmogaus sprendimų.
E. Muskas prognozuoja, kad dirbtinis intelektas sukurs materialinės gausos laikotarpį
E. Muskas savo prognozę grindžia sparčia dirbtinio intelekto, humanoidinių robotų ir automatizuotos gamybos plėtra. Jo manymu, mašinos ilgainiui galėtų pagaminti tiek daug prekių ir paslaugų, kad žmonių darbas taptų pasirenkamas, o pinigų reikšmė sumažėtų.
Verslininkas yra kalbėjęs apie „visuotines dideles pajamas“, kurios pakeistų dabar aptariamas universalias bazines pajamas. Pagal tokį scenarijų automatizuota ekonomika sukurtų pakankamai išteklių, kad žmonės galėtų patenkinti savo poreikius nepriklausomai nuo darbo užmokesčio.
Ši prognozė remiasi prielaida, kad technologinis našumas augs nepaprastai greitai, o robotų pagaminta vertė bus plačiai paskirstyta. Pats technologijų egzistavimas dar nenulemia, kam priklausys robotai, dirbtinio intelekto sistemos ir jų sukuriamos pajamos.
Nobelio laureatas prognozuoja gerokai mažesnį dirbtinio intelekto poveikį ekonomikai
D. Acemoglu nėra dirbtinio intelekto pažangos priešininkas, tačiau skeptiškai vertina prognozes apie greitą ir beveik neribotą ekonomikos augimą. Jo tyrimai rodo, kad automatizavimas gali padidinti našumą, tačiau kartu išstumti darbuotojus ir dar labiau sutelkti pajamas technologijų bei kapitalo savininkų rankose.
2024 metais paskelbtame tyrime D. Acemoglu apskaičiavo, kad per dešimtmetį dirbtinis intelektas JAV bendrąjį vidaus produktą galėtų padidinti maždaug 1,1–1,6 proc. Tai reikšmingas pokytis, tačiau jis labai nutolęs nuo E. Musko prognozuojamo ekonominio lūžio, po kurio pinigai beveik prarastų reikšmę.
Ekonomisto vertinimu, dabartinės dirbtinio intelekto sistemos lengviausiai automatizuoja aiškiai apibrėžtas užduotis. Sudėtingesnėje veikloje, kuriai reikia patirties, sprendimų ir socialinio supratimo, našumo augimas gali būti lėtesnis.
Pagrindinis ginčas vyksta dėl dirbtinio intelekto sukurtų turtų paskirstymo
Net smarkiai išaugusi gamyba savaime negarantuotų visuotinio klestėjimo. Jeigu robotai, duomenų centrai ir pažangiausi dirbtinio intelekto modeliai priklausytų nedidelei įmonių bei investuotojų grupei, technologijų sukurta nauda taip pat galėtų likti jų rankose.
Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimu, dirbtinis intelektas gali paveikti apie 40 proc. darbo vietų visame pasaulyje ir maždaug 60 proc. darbo vietų išsivysčiusiose valstybėse. Daliai darbuotojų technologija padidintų našumą, o kitų atliekamos užduotys galėtų būti automatizuotos.
D. Acemoglu ekonominiuose darbuose didelę reikšmę skiria institucijoms, nuosavybės taisyklėms ir politinės galios paskirstymui. 2024 metų Nobelio ekonomikos premiją jis kartu su Simonu Johnsonu ir Jamesu A. Robinsonu gavo už tyrimus, aiškinančius, kaip institucijų formavimasis veikia valstybių gerovę.
E. Musko trilijono dolerių turtas nėra banko sąskaitoje laikomi pinigai
D. Acemoglu pavartotas 1 trln. JAV dolerių skaičius remiasi E. Musko valdomų akcijų ir kitų nuosavybės dalių rinkos vertinimu. Didžioji šio turto dalis susieta su tokiomis bendrovėmis kaip „Tesla“ ir „SpaceX“.
Grynoji turto vertė keičiasi kartu su bendrovių akcijų kainomis ir privačių įmonių vertinimais. E. Muskas neturi visos šios sumos grynaisiais, todėl trilijonui paaukoti reikėtų parduoti akcijas, perduoti jas paramos fondams arba laipsniškai realizuoti kitą turtą.
Didelis akcijų pardavimas galėtų mažinti jų rinkos kainą, todėl realiai gauta suma nebūtinai sutaptų su paskelbtu turto vertinimu. Vis dėlto D. Acemoglu pasiūlymo esmė buvo įsipareigojimas ateityje atsisakyti dabartinio turto, jeigu E. Muskas iš tiesų mano, kad 2036 metais pinigai nebebus svarbūs.
E. Muskas jau paaukojo milijardus, tačiau didelė dalis turto liko jo fonde
2021 metais E. Muskas labdarai perdavė daugiau kaip 5 mln. „Tesla“ akcijų. Tuo metu jų vertė siekė apie 5,74 mlrd. JAV dolerių, tačiau viešame vertybinių popierių dokumente paramos gavėjas nebuvo nurodytas.
2022 metais verslininkas perdavė dar maždaug 11,6 mln. „Tesla“ akcijų, kurių vertė siekė apie 1,95 mlrd. JAV dolerių. Akcijų perdavimas labdaros fondui dar nereiškia, kad visa jų vertė iš karto pasiekė galutines paramos organizacijas.
D. Acemoglu iššūkis E. Muskui reikalautų gerokai aiškesnio plano: konkrečios sumos, termino, paramos gavėjų atrankos ir turto perdavimo mechanizmo. Kol kas E. Muskas paskelbė tik trumpą užuominą apie panašius ketinimus.
Šaltiniai
Yahoo Finance. (2026). A Nobel economist challenged Elon Musk to donate his entire $1T fortune by 2036
https://finance.yahoo.com/economy/policy/articles/nobel-economist-challenged-elon-musk-203923138.html
Fortune. (2026). A Nobel economist challenged Elon Musk to donate his entire $1T fortune by 2036
https://fortune.com/2026/07/27/will-elon-musk-give-away-his-1-trillion-fortune-to-charity-billionaire-trillionaire-philanthropy/
Daron Acemoglu. (2026). A proposed pledge for Elon Musk
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir skaitomas, pateikiantis įdomią diskusiją apie pinigų ateitį bei žinomų asmenybių nuomones. Jis gali sudominti lietuvių skaitytojus, besidominčius ekonomika ir technologijomis.
Straipsnis pateikia aiškią informaciją apie D. Acemoglu pasiūlymą E. Muskui, remiasi faktiniais įvykiais ir nuomonėmis, todėl atitinka etikos standartus. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos, o nuomonės yra pagrįstos ir subalansuotos.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu, ekonomika ir socialine atsakomybe, kurios šiuo metu yra itin aktualios Lietuvoje ir visame pasaulyje. Be to, jis pateikia įdomią diskusiją tarp žinomų asmenybių, kas gali sudominti plačią auditoriją.
Straipsnis pateikia svarbią diskusiją apie pinigų ateitį ir socialinę atsakomybę, remiasi žinomais ekspertais ir skatina kritinį mąstymą apie technologijų poveikį ekonomikai.
Straipsnis pateikia subalansuotą informaciją apie ekonomisto D. Acemoglu pasiūlymą E. Muskui, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame aiškiai išdėstomos nuomonės ir prognozės, leidžiančios skaitytojui susidaryti objektyvų vaizdą.
