ES institucija perspėja, kad be skubių reformų kas penktas europietis senatvėje gyvens skurde
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) vadovė Petra Hielkema perspėja, kad senatvėsje skurdas taps norma didelei daliai europiečių, jei pensijų politika nebus giliai reformuota[1].
„Vienas iš penkių europiečių jau dabar rizikuoja senatvėje gyventi skurde“, – sakė ji interviu portalui Politico. Pasak jos, moterys turi net 30 procentų didesnę riziką atsidurti tokioje padėtyje.
Demografinės prognozės kelia dar didesnį nerimą: po keturiasdešimties metų vienam pensininkui teks tik 1,5 dirbančiojo, kai šiandien santykis yra dvigubai didesnis. „Europa turi pensijų problemą ir šalys, kurios neturi stiprių papildomų pensijų sistemų, yra itin rizikingoje padėtyje“, – teigė P. Hielkema.
Ji pabrėžė, kad vien tik valstybės pensijomis paremta sistema nebeatlaiko, nes visuomenė sensta, žmonės gyvena ilgiau, o gimstamumas mažėja. Pridėjus dar didėjančias sveikatos ir socialinės globos išlaidas, valstybės našta tampa sunkiai pakeliama.
Papildomos profesinės pensijos galėtų užtikrinti didesnį saugumą senatvėje
Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas yra papildomų profesinių pensijų sistemų plėtra. Tokios sistemos, kai darbuotojai automatiškai kaupia lėšas pensijų fonduose, veikia Skandinavijos šalyse, kurios laikomos geriausiai pasiruošusiomis artėjančiai krizei.
Ten pensijų sistema paremta keliais šaltiniais: valstybės mokama pensija, profesiniais fondais bei papildomomis investicijomis į pensijų produktus. Tačiau Rytų ir Pietų Europos valstybės daugiausia remiasi tik valstybinėmis pensijomis[2].
Tai lemia mažesnes išmokas, kurios dažnai neproporcingai atsilieka nuo gyventojų atlyginimų. Be to, daugelis žmonių nežino, kokia jų tikroji padėtis, nes valdžios institucijos ar darbdaviai nesuteikia visos informacijos apie sukauptas teises.
„Automatinis įtraukimas į profesinius fondus veikia — žmonės pradeda taupyti savo ateičiai, nebent patys sąmoningai atsisako“, – teigė P. Hielkema, primindama Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Italijos patirtį. Jos nuomone, tokia sistema turi apimti ne tik samdomus darbuotojus, bet ir savarankiškai dirbančius ar laikinojo darbo platformų darbuotojus. „Tai užtikrintų, kad ir jie galėtų taupyti ateičiai“, – pabrėžė EIOPA vadovė.
Politiniai ginčai ir nevienodos sistemos didina reformų sudėtingumą Europoje
Nors EIOPA gali tik teikti rekomendacijas, Europos Komisija jau artimiausiais mėnesiais ketina pateikti siūlymus dėl taupymo ir pensijų. Tarp jų — skaitmeninių sąskaitų, pensijų stebėsenos sistemų, informacinių suvestinių ir mokesčių lengvatų pensijų kaupimui.
Pagrindinis paketo elementas — automatinis darbuotojų įtraukimas į profesinius fondus. Vis dėlto pensijų klausimas yra politiškai itin jautrus. Prancūzijoje François Bayrou vyriausybė prarado socialistų paramą nesutarus dėl reformų, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šią vasarą sukėlė profesinių sąjungų pasipiktinimą paragindamas jaunimą daugiau taupyti senatvei.
Skaičiai rodo, kiek daug priklauso nuo sistemos dizaino. Vokietijoje profesinių pensijų fonduose sukaupta 267 mlrd. eurų, tuo tarpu Švedijoje, kur beveik visi dirbantieji dalyvauja fonduose, suma siekia 516 mlrd. eurų — net 92 procentus šalies bendrojo vidaus produkto.
Pasak P. Hielkema, „problema tik didėja, ir tai mato ne tik institucijos, bet ir vyriausybės“. Ji pabrėžė, kad pensijų klausimas atsidūrė darbotvarkėje ir dėl to, jog taupymas per fondus leidžia generuoti didesnes investicijas, kurių Europa šiuo metu ypač reikia.
