Posėdis stringa: KAM ir kariuomenė nedalyvavo, diskutuojama dėl lėktuvų pirkimo ir „Zapad“ pratybų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį nesulaukė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kariuomenės atstovų į uždarą posėdį, todėl nebuvo aptarti esminiai klausimai: planai įsigyti tris braziliškus karinius orlaivius, pasirengimas rugsėjo 12–16 d. vyksiančioms Rusijos ir Baltarusijos bendroms pratyboms „Zapad“ bei bendras valstybės saugumo vertinimas.
Komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas kritikavo ministeriją, vadindamas sprendimą politine žinute ir pabrėždamas, kad toks elgesys trukdo įvertinti grėsmes šalies saugumui. NSGK planuoja naują posėdį rugsėjo 3 dieną, tikintis geranoriško dalyvavimo[1].
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikina, kad ministerija nesiekia boikotuoti posėdžių, o jų perkėlimas buvo susijęs su vykdomais darbais. Ji priminė, kad ministerija reguliariai dalyvauja NSGK posėdžiuose ir kad diskusijos dėl svarbių klausimų bus tęsiamos rugsėjo pradžioje, kai bus galima pateikti išsamesnę informaciją.
Tuo metu opozicija ragina peržiūrėti lėktuvų pirkimo planus. Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas siūlo NSGK paraginti atsisakyti C-390 Millennium transportinių lėktuvų pirkimo arba atidėti jį, nes šie lėktuvai neturi kovinės galios, o prioritetas turėtų būti dronų kovai ir oro erdvės apsaugai.
Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovybė supažindino komitetą su „Zapad“ pratybų mastu ir grėsmėmis, tačiau, pasak Jeglinsko, trūko Lietuvos kariuomenės vadovybės įžvalgų, todėl vis dar neįmanoma pilnai įvertinti pasirengimo ir grėsmių šalies saugumui.
Juoda katė perbėgo Jeglinsko ir Šakalienės kelią
G. Jeglinskas rugpjūčio pradžioje pranešė, kad NSGK savo ruožtu perduos Generalinei prokuratūrai anoniminį skundą, kuriame teigiama, jog krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė neva nurodė pavaldžioms tarnyboms saugoti jos šeimos namus. Jeglinskas pabrėžė, kad NSGK nenori vykdyti politinio ar Seimo lygmens tyrimo, o medžiaga perduodama teisėsaugai, kuri turi reikiamus įgaliojimus[2].
Komiteto pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimas perduoti skundą buvo priimtas nevienbalsiai, o anoniminiai pranešėjai esą galėtų atsiskleisti tik užtikrinus pranešėjo apsaugą – ko NSGK negali garantuoti.
Portalas „Delfi“ liepos pabaigoje skelbė, kad D. Šakalienė, manydama, jog yra persekiojama, galimai davė nurodymą saugoti savo namus visą parą, įtraukiant Antrojo operatyvinių tarnybų departamentą, Karo policiją ir Specialiąsias pajėgas.
Nepasidalino krašto apsaugos ministro kėde?
Atvira ugnis tarp politikų įsiplieskė dar liepos pabaigoje, kai Seimo NSGK vadovaujantis G. Jeglinskas pradėjo kritikuoti krašto apsaugos ministrę D. Šakalienę dėl jos sprendimų kariuomenės valdyme. Konfliktas greitai peraugo į asmeninį lygmenį – ministrė ironizavo dėl Jeglinsko ambicijų: „Kurioje vietoje? Kad niekaip negavo ponas Jeglinskas pavadovauti Krašto apsaugos ministerijai ir – vat jo tam tikrai nesmagiam jausmui – vadovauja kitas žmogus ir dar moteris? Ką aš galiu padaryti, užjaučiu.“[3]
Jeglinskas savo ruožtu viešai abejojo Šakalienės kompetencija, kritikuodamas jos sprendimus ir pasitikėjimo stoka kariuomenės valdyme, kaip pavyzdį nurodydamas situaciją dėl nuo pareigų nušalinto Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vado.
Šakalienė, reaguodama į kritiką, ragino kolegas „užsiimti rimtais darbais“ ir gynė kariuomenės vadovą Raimundą Vaikšnorą dėl galimai iš Baltarusijos įskridusio drono, aiškindama, kad tik visą informaciją turint galima pateikti oficialias išvadas.
