Paaiškėjo importuojamos naftos kiekiai
Po maždaug pusantrų metų trukusios pertraukos, prasidėjusios 2022 m. kovą, JAV atnaujino rusiškos žalios naftos importą. Jungtinių Valstijų statistikos departamento duomenimis, 2023 m. rudenį Vašingtonas nusprendė, kad naftą jau galima importuoti, o vėliau įsigijo dar vieną partiją šio iškastinio kuro.[1]
Vadovaujantis statistine informacija, praėjusių metų spalį Jungtinės Valstijos įsigijo 36,8 tūkst. barelių rusiškos naftos už 2,7 mln. JAV dolerių.
Praėjus mėnesiui amerikiečiai vėl pirko rusišką naftą – 9,9 tūkst. barelių už 750 tūkst. JAV dolerių. Žinoma, kad abiem atvejais iškastinis kuras buvo įsigyjamas ne perpardavimui, o vartojimui.
Spalį vienas rusiškos naftos barelis pirkėjui atsiėjo 74 JAV dolerius, lapkritį jis pabrango iki 76 JAV dolerių, nors Didžiojo septyneto šalių susitikime buvo sutarta, kad rusiškos naftos kainų lubos negali viršyti 60 JAV dolerių už barelį.
Tuoj bus dveji metai, kai Amerika taiko Rusijai sankcijas
2022 m. kovo 8 d. JAV priėmė sprendimą uždrausti energetinių išteklių iš Rusijos importą. Draudimas buvo taikomas žaliai naftai, naftos produktams, iš naftos pagamintiems deagalams ir tepalams bei ją panaudojus gaunamiems produktams, taip pat suskystintosioms gamtinėms dujoms, angliai ir anglies produkcijai.[2]
Tų pačių metų gruodį G7 šalys nustatė jūrų keliais gabenamos rusiškos naftos kainų lubas. Nuo tada Rusijos iškastinio kuro kaina nesikeitė ir liko ties 60 JAV dolerių už barelį riba. Taip pat Vakarų draudimo įmonėms buvo uždrausta teikti paslaugas sankcijų rusiškai naftai nepaisančių ir ją gabenančių laivų savininkams.
Per sankcijų galiojimo laikotarpį JAV Finansų ministerija ir Valstybės departamentas, dėl bendradarbiavimo su Rusija ir pagalbos apeinant ribojimus, ėmėsi priemonių ir prieš keletą užsienio logistikos įmonių. Paraleliai buvo apribotos draudimų nepaisančių laivų savininkų galimybės atlikti daugumą privalomų ar būtinų operacijų.
Susumavus 2023 m. rezultatus, Rusijos pajamos iš naftos eksporto sumenko 32 proc. JAV Finansų ministerijos vertinimu, tai yra sėkmė ir įrodo, kad sankcijos veikia. Institucija patikslino, kad staigų Rusijos už naftą gaunamų pajamų mažėjimą lėmė vieninga Vakarų sankcijinė politika. Taip pat buvo pabrėžta, kad, nepaisant to, jog rusiškai žaliavai įvesti ir vis dar taikomi ribojimai, pasaulinėje rinkoje naftos deficitas nebuvo juntamas.
JAV vis garsiau kalbama apie rusiškų aktyvų nusavinimą
Remiantis Nacionalinio saugumo tarybos užrašais, ji pritaria tam, kad būtų konfiskuoti šalyje įšaldyti rusiški aktyvai, kuriuos vėliau planuojama perduoti Ukrainai, informuoja agentūra „Bloomberg“. Maskva perspėja, kad tokius veiksmus vertins kaip vagystę ir tai gali paskatinti nutraukti diplomatinius santykius.[3]
Nacionalinio saugumo taryba yra prie Baltųjų rūmų, kuriuose šiuo metu šeimininkauja nusenęs, bet apie antrą kadenciją svajojantis prezidentas demokratas Džo Baidenas (Joe Biden), veikiantis konsultacinis organas. Vertindama pateiktą įstatymo projektą, Taryba nurodė, kad jeigu jis bus priimtas, tai suteiks vykdančiajai valdžiai įgaliojimus, reikalingus suverenių Rusijos aktyvų areštui ir jų panaudojimui Ukrainos interesams.
Tai, kad Nacionalinio saugumo taryba palaiko tokias priemones agentūrai patvirtino ir nepanoręs įvardinti būti aukštas valdininkas. Dar vienas šaltinis „Bloomberg“ teigė, kad rusiškų aktyvų nusavinimo ar jų panaudojimo kokia nors kita forma klausimas bus keliamas ir Didžiojo septyneto susitikime, kuris įvyks prieš antrąsias karo pradžios Ukrainoje metines.
