JAV sveikinimas tautai Rusijos dienos proga: išreiškė viltį dėl taikos ir bendradarbiavimo
JAV valstybės sekretorius Mario Rubio, kreipdamasis Rusijos dienos proga, nuo Amerikos žmonių vardu pasveikino Rusijos tautą. Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau rems rusų siekį kurti šviesesnę ateitį. Rubio taip pat išreiškė norą tęsti konstruktyvų dialogą su Rusijos Federacija, siekiant tvarios taikos tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Jungtinės Valstijos ir toliau yra pasiryžusios remti Rusijos žmones, kurie toliau siekia šviesesnės ateities. Naudodamiesi šia proga taip pat dar kartą patvirtiname Jungtinių Valstijų norą konstruktyviai bendradarbiauti su Rusijos Federacija, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika tarp Rusijos ir Ukrainos. Tikimės, kad taika paskatins abipusiai naudingesnius mūsų šalių santykius.“ – rašė M. Rubio.
Putinas ragina sukurti atskiras bepiločių orlaivių pajėgas
Tuo tarpu niekaip negalint pasiekti taikos Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie planus sukurti specialų bepiločių orlaivių karinį padalinį, pabrėždamas svarbų bepiločių orlaivių vaidmenį vykstančiame kare su Ukraina. Kalbėdamas ginkluotės vystymo susitikime, V. Putinas pabrėžė, kad reikia skubiai kurti ir dislokuoti šias pajėgas, kurias siekiama sukurti iki 2025 m. pabaigos.
Jis pripažino Ukrainos pastangas kurti savo bepiločių orlaivių pajėgumus, tačiau tvirtino, kad Rusija irgi neatsilieka. Rusijos lyderis akcentavo priešlėktuvinės gynybos, kuri, Rusijos pajėgų teigimu, sunaikino daugiau kaip 80 000 taikinių, stiprinimą ir paragino parengti naują programą, pagal kurią būtų kuriamos universalios sistemos, skirtos kovai su visomis oro grėsmėmis.
Susitikime taip pat daug dėmesio skirta Rusijos branduolinės triados išlaikymui tebesitęsiant įtampai.

Nesėkmingos taikos derybos Stambule atskleidė gilesnes Ukrainos konflikto sprendimo spragas
Šį mėnesį Stambule vykusios Rusijos ir Ukrainos taikos derybos baigėsi tik ribotu susitarimu dėl apsikeitimo belaisviais, o tai rodo, kad dabartinė derybų sistema nepadeda priartinti karo prie paliaubų. Tuo tarpu abiejų pusių karinis eskalavimas nematyti jokių ženklų, kad mažėtų, todėl diplomatija tampa vis labiau nepasiekiama. Atsiranda palyginimų su įšaldytomis paliaubomis Korėjos pusiasalyje – tai niūri perspektyva, dėl kurios sustiprėtų susiskaldymas ir liktų neišspręsti svarbiausi teritoriniai ginčai.
Ekspertai teigia, kad taikos procesą reikia iš esmės pertvarkyti. Ukrainos raginimas visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį 30 dienų yra laikomas minimaliu reikalavimu, kad būtų sukurta erdvė prasmingai diplomatijai. Derybos turi vykti be išankstinių sąlygų, neutralioje teritorijoje, o prie derybų stalo turi sėsti visos šalys. Vakarų politikos sluoksniuose raginama imtis aktyvesnių tarptautinių veiksmų, raginant JT, JAV ir ES imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolesniam smurto plitimui.
Tačiau didžiausias trūkumas yra tai, kaip vyksta derybos. Konfliktą traktuojant kaip techninį galvosūkį – keičiantis nuolaidomis ir reikalavimais – pamirštami esminiai traumos, tapatybės, teisingumo ir gydymo klausimai.
Nesprendžiant atskaitomybės ir visuomenės traumos klausimų, taika išliks trapi. Norint pasiekti ilgalaikį sprendimą, būtina pripažinti ir sumokėti žmogiškąją kainą – kančią, netektį ir neteisybę. Siekiant pažangos reikia naujos diplomatijos, kurios pagrindas būtų tiesa ir susitaikymas ir kuriai vadovautų JAV kartu su tarptautiniais partneriais, daugiausia dėmesio skiriant ne tik į politinius susitarimus, bet ir į socialinį išgydymą.