Europos skaitmeninės politikos pavojai: cenzūros mechanizmas, slepiamas po saugumo retorika
Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų Teisės komitetas pristatė naują ataskaitą, kurioje nuosekliai atskleidžia, kaip iš pirmo žvilgsnio geranoriškos skaitmeninės politikos priemonės Europoje tampa pavojingu ir plačiai taikomu cenzūros įrankiu[1]. Komiteto tyrimas rodo, kad Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA), oficialiai skirtas sukurti „saugesnę“ skaitmeninę erdvę, iš tikrųjų leidžia biurokratams slopinti teisėtą kalbėjimą ir politinę opoziciją.
Organizacija „NetChoice“ sveikina komiteto pirmininką Jimą Jordaną ir visus narius už šį svarbų tyrimą, kuriame nagrinėjama grėsminga tendencija, kelianti pavojų vienam iš pagrindinių Vakarų laisvės principų. Komitetas aiškiai parodo, kaip ES institucijos naudoja DSA kaip ginklą prieš laisvą, teisėtą kalbą internete[2].
Nepaisant teiginių, kad DSA taikomas tik Europoje ir skirtas tik neteisėtam turiniui, realybė yra kur kas platesnė — tai tampa globaliu cenzūros režimu:
- Globali politikos prievarta: ES reguliuotojai spaudžia JAV technologijų bendroves keisti savo turinio moderavimo taisykles visame pasaulyje, kad jos atitiktų Briuselio reikalavimus. Tokiu būdu taisyklės, sukurtos Europai, lemia tai, ką amerikiečiai mato ir sako savo socialiniuose tinkluose.
- Politinės kalbos taikymas: Europos cenzoriai naudojasi DSA tam, kad slopintų pagrindinę politinę kalbą, įskaitant humorą ir satyrą, kurie pagal Vakarų standartus nėra nei žalingi, nei neteisėti. Tai yra tiesioginis išpuolis prieš idėjų įvairovę, kuri būtina sveikai demokratijai.
- Didžiulės baudos ir visuotinis paklusnumas: Grėsmė didžiulėmis finansinėmis baudomis verčia bendroves taikyti savicenzūrą globaliu mastu.
- „Patikimi pranešėjai“ kaip valstybės įrankiai: Ataskaitoje pabrėžiama, kad DSA teikia pirmenybę „patikimiems pranešėjams“, dažnai finansuojamiems vyriausybės, kurie kritikuoja žodžio laisvę. Tai leidžia valdžiai apeiti teisines garantijas ir tiesiogiai įtakoti turinio šalinimą.
- Vienašališka cenzūra: Komiteto išvados rodo, kad šie cenzūros veiksmai dažniausiai taikomi konservatyviems politiniams balsams, kelia rimtą susirūpinimą dėl ideologinių skirtumų slopinimo ir reglamentų išnaudojimo.
Pasak „NetChoice“, šie rezultatai dar kartą patvirtina ilgalaikį perspėjimą: „vyriausybė neturi užsiimti kalbos kontrole“. Pasirinkimus dėl savo skaitmeninės patirties turi priimti žmonės, o ne biurokratai, o vaikų skaitmeninę kelionę turi lydėti tėvai, o ne politikai.
JAV viduje plinta panašios iniciatyvos: pavojus laisvei pasiekia valstijų lygį
Ataskaitoje pabrėžiama, kad grėsmė nėra vien europinė. Panašūs įstatymai priimami visoje JAV: nuo Kalifornijos ir Merilando iki Misisipės ir Arkanzaso, o net Kongrese svarstomi cenzūros projektai.
„NetChoice“ kovoja su šiomis iniciatyvomis tiek įstatymų leidybos institucijose, tiek teismuose. Jų teigimu, neaiškiai suformuluotos nuostatos ir plačios valdžios suteikimas biurokratams leidžia jiems patiems nuspręsti, kas yra „žalingas“ turinys. Toks požiūris neišvengiamai veda prie teisėtos kalbos slopinimo — taip, kaip jau matyti Europoje.
Šios priemonės taip pat suteikia vyriausybei galimybę spausti platformas cenzūruoti ar riboti amerikiečių prieigą prie teisėto turinio, dažnai reikalaujant perduoti jautrią informaciją. Tai riboja visų vartotojų interneto patirtį — ne tik nepilnamečių.
„Apsaugoti privatumą internete ir užtikrinti vaikų saugumą — svarbūs tikslai. Tačiau teisės aktai, reikalaujantys amžiaus patvirtinimo ar suteikiantys vyriausybei plačią kontrolę teisėto turinio atžvilgiu, nepadeda šių tikslų pasiekti. Priešingai — jie kelia rimtų konstitucinių ir privatumo problemų bei silpnina tėvų autoritetą“, rašoma ataskaitoje.
ES ir JAV ginčas dėl DSA: prekybos derybos tampa laisvos kalbos mūšio lauku
Po susitikimo sekmadienį tarp Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo abi pusės pateikė skirtingas versijas apie prekybos susitarimo pasekmes skaitmeninei politikai[3].
Europos Komisija tvirtino, kad jos technologijų reguliavimo taisyklės, įskaitant DSA ir Skaitmeninių rinkų aktą (DMA), liko neliečiamos. „Nėra jokio įsipareigojimo dėl skaitmeninio reguliavimo ar skaitmeninių mokesčių“, pirmadienį sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas. Pasak jo, Komisijos kova dėl ES reguliavimo autonomijos nesulaukė pakankamo dėmesio.
Tačiau JAV atstovai pateikė kitokią interpretaciją. JAV komercijos sekretorius Howardas Lutnickas antradienį pareiškė CNBC: „ES ataka prieš mūsų technologijų bendroves — tai bus ant derybų stalo.“ Tai rodo, kad JAV neketina trauktis iš kelis mėnesius trunkančios kampanijos prieš ES turinio moderavimo, konkurencijos ir DI taisykles.
Dar daugiau: Respublikonų kongresmenas Jimas Jordanas, vadovaujantis Teisės komitetui ir aštriai kritikuojantis DSA, pirmadienį po apsilankymo Briuselyje sakė, kad DSA gali tapti „derybų klausimu vykstančiose prekybos derybose tarp Baltųjų rūmų ir Europos Sąjungos“.
Europos Komisijos technologijų vadovė Henna Virkkunen dar liepos pradžioje pabrėžė, kad DSA, DMA ir DI taisyklės „nėra derybų dalis iš mūsų pusės“. Visgi sekmadienio susitarime buvo įtrauktos formuluotės apie „netarifinių barjerų“ svarstymą ateityje. Tai JAV suteikė pagrindo manyti, kad šios taisyklės visgi gali būti aptariamos — nepaisant ES pasipriešinimo.
