Vašingtonas ieško būdų sumažinti naftos kainas po Hormūzo sąsiaurio uždarymo
Jungtinės Valstijos svarsto galimybę panaikinti dalį sankcijų Irano naftai, kuri šiuo metu yra įstrigusi tanklaiviuose jūroje. Apie tai pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, pabrėždamas, kad toks žingsnis galėtų padidinti pasaulinę naftos pasiūlą ir sumažinti kainas.
Anot jo, kalbama apie maždaug 140 mln. barelių naftos. Tai prilygsta maždaug 10–14 dienų pasaulinės pasiūlos daliai. Pasak S. Bessento, ši nafta galėtų būti greitai įlieta į rinką, siekiant stabilizuoti kainas, kurios pastaruoju metu smarkiai išaugo.[1]
Naftos kainos viršijo 100 dolerių už barelį po to, kai Iranas uždarė Hormūzo sąsiaurį ir pradėjo atakas prieš tanklaivius. Šis jūrų kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje – juo įprastai transportuojama apie penktadalis visos pasaulio naftos.
JAV administracija svarsto panašų mechanizmą, kuris jau buvo taikytas rusiškai naftai. Tuomet laikinai leista parduoti sankcionuotą naftą, kuri jau buvo pakeliui jūra, taip padidinant pasiūlą rinkoje.
Trumpalaikis sprendimas gali sumažinti kainas, bet ne išspręsti krizės
S. Bessentas pabrėžė, kad JAV neketina kištis į finansines rinkas ar reguliuoti naftos kainų tiesiogiai. Vietoje to siekiama didinti fizinę naftos pasiūlą.
Be galimo sankcijų švelninimo, Vašingtonas taip pat svarsto papildomai išleisti naftą iš strateginių rezervų. Tai būtų dar vienas žingsnis po jau koordinuoto G7 sprendimo išleisti didelius kiekius atsargų.
Vis dėlto ekspertai skeptiškai vertina šio sprendimo poveikį. Jų teigimu, toks žingsnis galėtų turėti tik trumpalaikį efektą ir reikšmingai nepakeistų bendros rinkos situacijos.[2]
Kadangi svarstomas naftos kiekis yra palyginti nedidelis, jis negalėtų iš esmės kompensuoti tiekimo trūkumo, kurį sukėlė konfliktas. Skaičiuojama, kad dėl Hormūzo sąsiaurio uždarymo rinkoje trūksta iki 10–14 mln. barelių naftos per dieną.
Ekspertai įspėja: sprendimas gali netiesiogiai sustiprinti Iraną
Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad leidus parduoti šią naftą, dalis pajamų gali atitekti pačiam Iranui. Tai reikštų, kad šalis galėtų finansuoti savo veiksmus regione, nepaisant JAV spaudimo.
„Iš esmės leidžiame Iranui parduoti naftą, kuri gali būti panaudota karo finansavimui“, – teigia ekspertai, vertinantys šį sprendimą.
Taip pat kyla klausimų, ar JAV pavyktų kontroliuoti, kam bus parduodama ši nafta ir kaip bus paskirstytos pajamos. Iki šiol pagrindinis Irano naftos pirkėjas buvo Kinija, kuri ją įsigydavo su didelėmis nuolaidomis.
Jei sankcijos būtų sušvelnintos, ši nafta galėtų pasiekti platesnę rinką – pavyzdžiui, Indiją ar Japoniją. Tačiau analitikai abejoja, ar tai iš esmės pakeistų situaciją.
Tai, kad JAV apskritai svarsto tokį žingsnį, rodo, kiek rimtas yra dabartinis energijos šokas. Ekspertų teigimu, Vašingtonas šiuo metu ieško bet kokių būdų padidinti pasiūlą, nes pasaulinėje rinkoje susidariusi situacija verčia „skaičiuoti kiekvieną barelį“.
