Pentagonas signalizuoja apie ribas: atsargos baigiasi, prioritetas — JAV kariuomenės parengtis
JAV Gynybos departamentas nusprendė sustabdyti dalį jau suplanuotų ginklų siuntų Ukrainai. Tai ženklas, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija peržiūri ankstesnius įsipareigojimus ir siekia riboti karinę pagalbą, kurios mastas per pastaruosius trejus metus buvo precedento neturintis.
Pasak Baltųjų rūmų atstovės spaudai Annos Kelly, sprendimas priimtas „siekiant pirmiausia užtikrinti Amerikos interesus“, o tokį posūkį lėmė Pentagono atliktas išteklių auditas. Gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pripažino, kad kai kurių municijos rūšių atsargos išseko, todėl siuntos, tarp jų „Patriot“ raketos, tūkstančiai haubicų šaudmenų, GMLRS ir Hellfire sistemos, buvo pristabdytos[1].
Pasak P. Hegsetho, tokia peržiūra būtina atsižvelgiant į tai, kad JAV pastaruosius dvejus metus aktyviai tiekė ginklus ne tik Ukrainai, bet ir Artimųjų Rytų operacijoms, įskaitant intervenciją Jemene ir paramą Izraeliui po smūgių Iranui. Oficialiai neįvardijami gynybos pareigūnai nurodė, jog dalis municijos jau buvo pakeliui į Ukrainą, tačiau sustabdyta paskutiniame perdavimo etape.
Kol kas neaišku, ar šios siuntos bus atnaujintos, ar nukreiptos kitur. Tačiau Pentagono pozicija aiški — JAV kariuomenė turi būti pasirengusi, o Europai metas „rimtai susimąstyti apie savo žemyno gynybą“, kaip tvirtino P. Hegsethas per pokalbį Kongrese.
D. Trumpo strategija: spaudimas deryboms, ne neribota parama
Prezidentas D. Trumpas savo sprendimą grindžia ne tik atsargų būkle, bet ir politiniais motyvais. Jis ne kartą akcentavo, kad derybos tarp Rusijos ir Ukrainos turi prasidėti dabar, kai, pasak jo, „momentas palankus“.
Anot prezidento, ginklų tiekimo ribojimas gali paskatinti abi puses sėsti prie stalo. Jis pabrėžė, jog „Patriot“ sistemos yra itin paklausios, tačiau JAV jų reikia ne mažiau nei Ukrainai: „mes jas tiekiame Izraeliui, mums jų taip pat reikia“, kalbėjo jis per NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose.
D. Trumpas ir jo Respublikonų sąjungininkai Kongrese stumia idėją, kad Jungtinės Valstijos neturėtų būti „vienintelė piniginė“ Ukrainos gynybai. Buvusi administracijos parama, pasirašyta pagal „Presidential Drawdown Authority“ ir kitus saugumo paketus, buvo „perdosni“, tvirtina naujoji komanda[2].
Nors gynybos sekretorius paliko galimybę ateityje atnaujinti paramą, aišku viena — pagalbos mastas mažės, o parama bus skirstoma selektyviai, priklausomai nuo geopolitinio prioriteto. Tokia kryptis reiškia, kad Ukraina privalės stipriau kliautis europiečių parama.
Ukrainos padėtis sunkėja: plataus masto Rusijos smūgiai ir silpnėjanti viltis
Šis sprendimas priimtas itin įtemptu metu: Ukrainos gynybos ministerija ką tik paskelbė, kad per savaitgalį Rusija įvykdė didžiausią oro ataką nuo karo pradžios, paleidusi per 500 raketų ir dronų. Oro gynyba išlieka kritiškai svarbi, o būtent šių sistemų, „Patriot“, „Stinger“, aukštosios precizikos šaudmenų, siuntos šiuo metu stabdomos.
Ukrainos parlamentaras Fediras Veinslavskis sprendimą pavadino „skaudžiu ir labai nemaloniu“, o Kyjivo poziciją kol kas žymi tylėjimas. Ukrainos vyriausybė ir anksčiau patyrė JAV pozicijų svyravimų — kovą D. Trumpas jau buvo pristabdęs karinę pagalbą ir žvalgybos duomenų perdavimą, tačiau šios priemonės vėliau atnaujintos.
Tuo pat metu Ukraina vis dar bando išlaikyti gynybos linijas, o prezidento V. Zelenskio patarėjai birželį viešai prašė daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų išsaugoti miestai ir civilių gyvybės. D. Trumpo administracija atsako pabrėždama, kad jau skyrė daugiau nei 66 mlrd. dolerių paramos nuo 2022 metų, todėl metas peržiūrėti, ar tokios apimties parama dar pagrįsta.
Tuo tarpu Rusija toliau skelbia apie naujai užimtas teritorijas Luhansko ir Dnipropetrovsko regionuose, o Ukrainos smūgiai gilyn į Rusijos teritoriją, įskaitant ginklų gamyklą Iževske, rodo, kad karo dinamika neslopsta. Tikėtis greito taikos susitarimo vis dar sunku, bet spaudimas iš Vašingtono dabar neabejotinai skirtas būtent tam.
