Elektromobilių mokesčiai, Kinijos robotaksi ir Tesla be žmogaus prie vairo

JAV Atstovų Rūmuose siūlomas metinis mokestis elektromobiliams ir kai kuriems hibridams

JAV Atstovų Rūmuose pateiktas dvipartinis siūlymas įvesti metinį mokestį elektromobiliams ir daliai įkraunamų hibridų. Projektas susietas su nauju penkerių metų kelių finansavimo paketu, kurio vertė siekia 580 mlrd. JAV dolerių.

Pagal siūlymą elektromobilių savininkai kasmet mokėtų 130 JAV dolerių, o kai kurių įkraunamų hibridų savininkai – 35 JAV dolerius. Nuo 2029 m. tarifas kasmet didėtų po 5 JAV dolerius, kol pasiektų 150 JAV dolerių elektromobiliams ir 50 JAV dolerių įkraunamiems hibridams.

Dabartinis JAV kelių finansavimo įstatymas baigia galioti rugsėjo 30 d. Dėl to Kongrese vėl keliama problema, kaip finansuoti infrastruktūrą, kai dalis automobilių nebevartoja benzino ar dyzelino.

Kodėl degalų mokesčiai JAV tampa nepakankami keliams finansuoti

Elektromobiliai nemoka federalinių benzino ir dyzelino mokesčių, iš kurių tradiciškai remiami kelių remonto darbai.

JAV kelių finansavimas ilgai rėmėsi vartojimo modeliu, susietu su degalais. Kuo daugiau degalų buvo sunaudojama, tuo daugiau pajamų gaudavo federalinis transporto finansavimas.

Elektrifikacija šį modelį keičia iš esmės. Vis daugiau automobilių juda be benzino ar dyzelino, todėl senoji mokesčių bazė silpnėja, nors keliai, tiltai ir transporto sistemos vis dar turi būti prižiūrimi.

Siūlomas mokestis rodo, kad elektromobiliai JAV vis labiau vertinami ne kaip laikina skatinama naujovė, o kaip įprasta transporto priemonė. Tokiai priemonei taikoma ta pati logika kaip ir vidaus degimo automobiliams: naudojiesi keliais, prisidėk prie jų išlaikymo.

Aplinkosaugos organizacijos kritikuoja siūlomą mokestį ir infrastruktūros finansavimo mažinimą

Siūlymas jau sulaukė kritikos iš aplinkosaugos organizacijų. „Sierra Club“ teigia, kad projekte mažinamas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros finansavimas ir įvedamas neatsakingas mokestis elektromobilių bei įkraunamų hibridų vairuotojams.

Tokie ginčai JAV vyksta ne pirmą kartą. Viena pusė akcentuoja infrastruktūros finansavimo poreikį, kita – kad per dideli mokesčiai gali stabdyti elektrifikaciją ir keisti vartotojų sprendimus nepalankia kryptimi.

Elektromobilių šalininkai anksčiau yra argumentavę, kad pernelyg dideli mokesčiai būtų neteisingi. Jų logika remiasi tuo, kad vidutinis benzininis automobilis per metus federalinių degalų mokesčių sumoka gerokai mažiau nei kai kurie siūlyti elektromobilių mokesčiai.

Šis ginčas atskleidžia platesnę problemą. Valstybė turi vienu metu palaikyti transporto sistemos finansavimą, skatinti naujas technologijas ir išlaikyti aiškias taisykles skirtingoms transporto rūšims.

Autonominiams komerciniams automobiliams JAV rengiami saugumo standartai

Projektas apima ne tik kelių finansavimą. Jame numatyta, kad JAV Transporto departamentas per dvejus metus turėtų parengti saugumo standartus autonominiams komerciniams automobiliams.

Kalbama apie autobusus, sunkvežimius ir kitas verslo transporto priemones. Keleiviniams automobiliams ši dalis nebūtų taikoma.

Autonominiams mokykliniams autobusams, vežantiems mažus vaikus, projekte numatytas reikalavimas turėti žmogų operatorių. Tai rodo, kad net pažangiausiose transporto srityse JAV išlieka labai atsargus požiūris į saugumą.

Autonominis vairavimas reikalauja daugiau nei programinės įrangos. Tam reikia aiškios atsakomybės grandinės, patikimos sistemos, gero veikimo sudėtingame eisme ir reguliuotojų pasitikėjimo.

Ford Europoje planuoja septynis naujus modelius ir stiprina komercinį transportą

Ford paskelbė, kad iki 2029 m. Europoje pristatys septynis naujus modelius. Penki iš jų bus lengvieji automobiliai, tarp jų – mažas elektromobilis ir mažas elektrinis SUV.

Bendrovė taip pat planuoja plėsti hibridinių ir visiškai elektrinių SUV pasiūlą. Tikslas yra atgaivinti smukusius lengvųjų automobilių pardavimus Europoje ir atsilaikyti prieš didėjantį Kinijos gamintojų spaudimą.

Ford Europoje pastaraisiais metais traukėsi iš dalies segmentų ir mažino tradicinį modelių portfelį. Dabar įmonė bando grįžti ne per vieną flagmaną, o per platesnę modelių liniją.

Ši strategija siejama su griežtesniais Europos Sąjungos reikalavimais, elektrifikacijos tempu ir kainų spaudimu iš Kinijos. Tradiciniai gamintojai turi prisitaikyti prie rinkos, kurioje svarbus ne tik automobilio vardas, bet ir modelių atnaujinimo greitis.

Ford taip pat pradeda Ranger Super Duty pikapo pardavimus Europoje. Šis modelis skirtas specialiosioms tarnyboms, miškininkystei, kasybai ir kariuomenei.

Vėliau šiemet bendrovė planuoja pradėti visiškai elektrinio Transit furgono, skirto miestams, pardavimus. Taip Ford siekia išlaikyti stiprią komercinio transporto poziciją, net jei lengvųjų automobilių rinkoje konkurencija tampa vis aštresnė.

XPeng pradėjo robotaksi masinę gamybą Guangdžou ir taikosi į 2027 m.

Kinijos elektromobilių gamintoja XPeng gegužės 18 d. paskelbė Guangdžou pradėjusi pirmojo savo robotaksi masinę gamybą. Bendrovė siekia, kad visiškai be vairuotojo veikianti paslauga pradėtų veikti 2027 m. pradžioje.

Pilotinės robotaksi operacijos turėtų prasidėti 2026 m. antroje pusėje. Naujasis robotaksi sukurtas ant XPeng GX platformos.

Bendrovė jį vadina pirmuoju Kinijoje gamybai paruoštu, iš anksto surinktu robotaksi modeliu, sukurtu visiškai naudojant vidines technologijas. XPeng taip siunčia signalą, kad nebenori būti vien elektromobilių gamintoja.

Įmonė siekia tapti autonominio transporto ir vadinamojo fizinio DI bendrove, kurioje automobiliai, robotai ir programinė įranga sudaro vieną technologinę ekosistemą. Tokia kryptis rodo, kaip greitai Kinijos automobilių sektorius pereina nuo transporto gamybos prie programinių sistemų kūrimo.

XPeng prezidentas Brianas Gu anksčiau „Reuters“ sakė, kad per artimiausius 12-18 mėnesių bendrovė gali pagaminti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių robotaksi automobilių.

Masinė gamyba reiškia, kad autonominis transportas Kinijoje juda iš demonstracijos į ankstyvą pramoninį etapą. Tai svarbu ir todėl, kad Kinijos automobilių rinka yra didžiausia pasaulyje, bet kartu viena labiausiai konkuruojančių.

Kainų karas spaudžia maržas, elektromobilių modelių daugėja, o vartotojai greitai pripranta prie naujų funkcijų. Dėl to robotaksi tampa ne tik technologiniu bandymu, bet ir būdu išsiskirti rinkoje.

Elonas Muskas tikisi platesnio visiškai savaeigių „Tesla“ automobilių naudojimo JAV

„Tesla“ vadovas Elonas Muskas gegužės 18 d. pareiškė tikintis platesnio visiškai savaeigių automobilių be žmogaus saugos stebėtojo naudojimo JAV dar šiemet.

Pasak jo, tokie automobiliai jau pristatyti Teksase, o dabar siekiama platesnio pritaikymo. Tai dar vienas signalas, kad „Tesla“ spaudžia autonominio vairavimo kryptį.

„Reuters“ anksčiau rašė, kad „Tesla“ jau paleido nedidelę robotaksi paslaugą ir planavo iki 2026 m. pirmosios pusės plėtrą į kelis JAV miestus. Tai ją stato į tiesioginę konkurenciją su „Alphabet“ priklausančia „Waymo“.

Skirtumas tarp demonstracijos ir masinio naudojimo išlieka didelis. Autonominis automobilis turi veikti ne tik saulėtą dieną plačioje gatvėje, bet ir susitvarkyti su remontais, pėsčiaisiais, dviratininkais, blogu ženklinimu, policijos reguliuojamu eismu, blogu oru ir kitais miesto scenarijais.

Šioje srityje svarbus kiekvienas saugumo įrodymas, nes klaida realiame eisme turi tiesiogines pasekmes keleiviams, gamintojui ir reguliuotojams.

Automobilių rinką vis labiau formuoja mokesčiai, programinė įranga ir reguliavimas

Automobilių pramonė keičiasi ne vien dėl baterijų, o dėl visos sistemos, kurioje susijungia mokesčiai, autonominis vairavimas, duomenys, kelių finansavimas ir valstybės reguliavimas.

JAV elektromobilių mokestis rodo, kad valstybė pradeda perskaičiuoti seną kelių finansavimo modelį. Ford planai Europoje rodo, kad tradiciniai gamintojai dar bando išlaikyti vietą rinkoje, kur Kinijos konkurentai juda greičiau ir pigiau.

XPeng robotaksi gamyba rodo, kad Kinija elektromobilius jau mato kaip platformą autonominiam transportui. „Tesla“ ambicija važiuoti be žmogaus stebėtojo rodo, kad JAV rinka vis dar tikisi didelio autonominio vairavimo proveržio.

Didžiausias pokytis tas, kad automobilių konkurencija nebėra vien variklių, dizaino ar kainos klausimas. Svarbu, kas sugebės vienu metu valdyti baterijų tiekimą, programinę įrangą, saugumą, gamybos kaštus, reguliavimo riziką ir vartotojų pasitikėjimą.

Ši kryptis svarbi ir Europai, ir Lietuvai, nes ji veikia importuojamų automobilių rinką, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir būsimus transporto politikos sprendimus. Automobilis tampa judančiu kompiuteriu, mokesčių objektu ir reguliuotojų galvos skausmu vienu metu.

Šaltiniai: Reuters, Reuters, Reuters, Reuters, Reuters