<h2>Puslaidininkių pramonėje sieks konkuruoti su Kinija</h2>
<p>Ketvirtadienį JAV Atstovų Rūmams priėmus plataus mąsto teisės aktą, JAV užsimojo subsidijuoti vietos puslaidininkių pramonę, konkuruojančią su Kinijos ir kitais užsienio gamintojais. Tokiu būdu JAV stengiasi atsitverti nuo Kinijos keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui ir būti nepriklausoma nuo tiekimo grandinių trikdžių, su kuriais susiduriama dar iki šiolei. Tuo tarpu iš pačios Kinijos sklinda prieštaravimai dėl šio teisės akto ir baiminimaisi, jog tai valstijoms suteiks pranašumo po to, kai Kinijai buvo įvestos sankcijos.</p>
<p>Pasirodžius šiam įstatymui, jis kaipmat buvo išsiųstas į Baltuosius rūmus ir pateiktas prezidentui Joe Bidenui pasirašyti. Galutiniame balsavime už šį įstatymą balsavo 243 politikai, prieš buvo 187. Skelbiama, kad prie 218 demokratų prisidėjo ir šią priemonę palaikę 24 respublikonai[1].</p>
<p>„Newsmax“ praneša, kad trečiadienį, po ilgiau nei metus trukusių pastangų, remiamas abiejų partijų Senatas priėmė įstatymą dėl lustų ir mokslo.</p>
<blockquote>
<p>Šiuo įstatymu nustatyta, jog JAV puslaidininkių gamybai bus skiriama apie 52 mlrd. dolerių valstybės subsidijų, o mikroschemų gamykloms suteikiama 24 mlrd. dolerių investicijų mokesčio lengvata.</p>
<p>Šiame teisės akte taip pat numatoma per 10 metų laikotarpį skirti 200 mlrd. dolerių JAV moksliniams tyrimams skatinti, kad didinti konkurenciją su Kinija. </p>
</blockquote>
<p>Nors daugelis įstatymų leidėjų ir teigė, jog paprastai nepritartų didelėms subsidijoms, skiriamoms privačioms įmonėms, tačiau pažymėjo, jog Kinija ir Europos Sąjunga savo lustų bendrovėms skyrė milijardines paskatas, praneša „Newsmax“.</p>
<p>Štai vyriausiasis respublikonas Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitete, atstovas Michaelis McCaulis teigė, jog mikroschemų gaminimas JAV yra „gyvybiškai svarbus nacionaliniam saugumui“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pusl.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kinija šiam žingsniui nepritaria</h2>
<p>Tuo tarpu šis žingsnis buvo priimtas neatsižvelgiant į Kinijos nepritarimą puslaidininkių gamybos JAV didinimui. Dar gegužę JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo buvo pareiškusi, kad Kinijos vyriausybė nepritaria tokiam JAV žingsniui, mat tai padidins valstijų pranašumą[2].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau tokie Kinijos prašymai G. Raimondo esą visiškai nenustebino, nes Kinija esą ir taip supranta, jog šis įstatymo projektas sudarys sąlygas JAV ją aplenkti. Pasak jos, Kinija jau investavusi 160 mlrd. dolerių į puslaidininkių gamybą šalies viduje, todėl mažiausiai nori, jog valstijos tam investuotų 52 mlrd. dolerių.</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, JAV prekybos sekretorė patikino girdėjusi pranešimus apie Kinijos lobistinę veiklą JAV įmonėse, o tai esą kelia „didelį susirūpinimą“. </p>
<p>Atsižvelgdama į JAV užmojus, Kinija netruko įspėti, kad tokiais žingsniais yra kurstomos prieš ją nukreiptos pozicijos ir jos esą yra grindžiamos Šaltojo karo laikų mąstymu. </p>
<p>Visgi, JAV susiduria su problemomis, kurioms įtaką padarė priklausomybė nuo Kinijos – štai dėl nuolatinio lustų trūkumo sutriko automobilių ir elektronikos pramonės veikla, kai kurios bendrovės buvo priverstos sumažinti gamybą.</p>
<h2>Skelbia apie pasiektą proveržį</h2>
<p>Visgi, nepaisant JAV sankcijų tokioms Kinijos gamybos įmonėms kaip „Huawei Technologies Co.“ ar „Hikvision“, pastaroji jau skelbia apie tai, jog šios lustų pramonė auga sparčiau nei bet kur kitur pasaulyje[4].</p>
<p>Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, aiškėja, kad 19 iš 20 sparčiausiai augančių lustų pramonės įmonių per pastaruosius keturis ketvirčius vidutiniškai yra iš antrosios pasaulio ekonomikos lyginant su vos 8 įmonėmis tuo pat metu pernai metais.</p>
<p>Skelbiama, kad šie Kinijoje įsikūrę projektavimo programinės įrangos, procesorių ir lustų gamybai būtinos įrangos tiekėjai savo pajamas didina net kelis kartus sparčiau nei pasauliniai lyderiai kaip antai „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ arba „ASML Holding NV.“.</p>
<p>Nors tokių bendrovių kaip „Cambricon Technologies Corp.“ akcijos, lyginant su žemiausiomis šių metų kainomis, pabrango daugiau nei dvigubai, analitikų teigimu, stiebtis dar yra kur. Tikimasi, kad Pekinas pagal tokias ambicingas programas kaip antai „Mažųjų milžinų planas“ ir taktiką „pirkti Kiniją“, investuos milijardus dolerių. </p>
<p>Pasak „Morningstar“ analitikės Phelix Lee, Kinija siekia savarankiško apsirūpinimo tiekimo grandine, o tą paskatino su COVID-19 susiję ribojimai. Pavyzdžiui, siekiama išvengti situacijų, kai Kinijos klientai, naudojantys importuotus puslaidininkius, turi ieškoti alternatyvų, kad užtikrintų sklandžią veiklą[4].</p>
<blockquote>
<p>Kinijai taip pat į naudą ir nuolatinis lustų trūkumas, dėl kurio traukiasi didžiausių pasaulyje automobilių ir buitinės elektronikos gamintojų gamybos tempai, mat tokiu būdu Kinijos tiekėjai esą lengviau gali patekti į tarptautinę rinką. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kinija-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepaiso sankcijų</h2>
<p>Dar 2020 m. pabaigoje JAV Kinijai įvedė sankcijas, kuriomis uždraudė pastarojoje veikiančioms įmonėms be licencijos parduoti įrangą, kuri gali būti naudojama 10 nm ir ilgesnių puslaidininkių gamybai, o tai įsiutino Pekiną[6]. Tačiau, panašu, kad Kinija sankcijų nepaiso – apribojimams veiksmingai sužlugdžius išmaniųjų telefonų verslą bendrovėje „Huawei Technologies Co.“, pastaroji jau tyliai atnaujina siekius plėtoti savo lustų gamybos įgūdžius.</p>
<p>Kita vertus, svarstoma, ar Vašingtonas išties gali uždrausti Kinijai savo teritorijoje sukurti pasaulinio lygio lustų pramonę ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų. </p>
<p>Tačiau vis labiau prieštaringai vertinamos Kinijos sukuriamos „pažangesnės technologijos“, mat prie pagamintų lustų pridedamos etiketės esą vis labiau nebeatspindi mikroskopinių tranzistorių matmenų. Bendrovės kaltina viena kitą klaidingai ženklinant savo gaminius, kad jie atrodytų pažangesni nei iš tiesų yra[6].</p>
