Derybos dėl taikos: Ukraina signalizuoja pritarimą, Rusija spaudžia savo liniją
JAV pareigūnas pareiškė, kad Ukraina pritarė susitarimui dėl karo pabaigos, liko tik susitarti dėl „nedidelių detalių“. Tuo pačiu metu prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai akcentavo, kad „dar laukia daug darbo“, o galutinis susitarimo tekstas nėra baigtas.
Abu Dabyje, kur JAV kariuomenės sekretorius Danas Driscollas susitiko su Rusijos atstovais, dalyvauja ir Ukrainos delegacija, palaikanti nuolatinį ryšį su Amerika. Ukrainos nacionalinio saugumo sekretorius Rustemas Umerovas pranešė, kad delegacijos „pasiekė bendrą supratimą dėl Ženevoje aptartų pagrindinių sąlygų“.[1]
Anot jo, Ukraina dabar tikisi Europos partnerių paramos kitame derybų etape ir ruošia V. Zelenskio vizitą į JAV, kad su Donaldu Trumpu būtų užbaigti „galutiniai žingsniai“. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris taip pat patvirtino, kad tiek JAV, tiek Ukraina pritarė Ženevos juodraščiui, kuris buvo rengiamas visą pastarąją savaitę.
„Mes vertiname tai, kad didžioji pasaulio dalis yra pasirengusi mums padėti, o Amerikos pusė yra nusiteikusi konstruktyviai“, – sakė Ukrainos prezidentas, patvirtindamas, kad galutinius klausimus aptars su Trumpu asmeniškai.
Vis dėlto Rusija kol kas nekomentuoja, kas konkrečiai buvo suderinta Abu Dabyje. Žinoma tik tai, kad pirminis 28 punktų JAV planas Ukrainai buvo pateiktas pirmą kartą praėjusią savaitę, o savaitgalį Ženevoje aptartos pataisos sumažino dokumentą iki 19 punktų – pašalintas pasiūlymas dėl amnestijos ir atsisakyta riboti Ukrainos kariuomenės dydį.
V. Zelenskis teigia, kad „daug teisingų elementų“ jau atsirado atnaujintame plane, tačiau jautriausi klausimai – kaip teritorijos ir saugumo garantijos – bus sprendžiami tik prezidentų lygiu.
Europoje formuojamas alternatyvus planas, aiškiai įvardijantis ribas, kurių Ukraina neketina peržengti
Ukrainos Europos sąjungininkai pateikė savo atsakomąjį variantą, kuris iš esmės prieštarauja kai kurioms pirminio JAV plano nuostatoms. ES vadovė Ursula von der Leyen pabrėžė tris principines ribas: Ukrainos sienos negali būti keičiamos jėga; Ukrainos kariuomenei negali būti taikomi apribojimai, kurie paliktų šalį neapsaugotą; o pačios ES vaidmuo taikos architektūroje turi būti esminis, nes Ukraina turi teisę rinktis savo europinę ateitį.
Šiuo Europos požiūriu prieštaraujama ankstesniems reikalavimams, kuriuos Maskva vadina „esminiais“: teritorijų perdavimui, kariuomenės mažinimui ir atsisakymui stoti į NATO. Putinas vis dar reikalauja, kad Ukraina teisiškai pripažintų Rusijos užimtą teritoriją, o Kremlius pirmadienį atmetė Europos planą kaip „visiškai nekonstruktyvų“.
Tuo tarpu iš Ženevos susitikimų sklinda žinios, kad pakeistame 19 punktų plane teritoriniai klausimai bus sprendžiami tik V. Zelenskio ir D. Trumpo lygmeniu, o europiečiai aiškiai pasisako prieš bet kokį oficialų Rusijos užimtų teritorijų pripažinimą.
Tai sudaro situaciją, kurioje JAV, Europa ir Ukraina sutaria dėl pagrindinės krypties – karo pabaigos per derybas – tačiau skiriasi požiūriai į „raudonąsias linijas“, ypač teritorijų ir saugumo klausimuose.[2]
Rusija grasina atmesti pataisytą planą, tuo pat metu eskaluoja ir karinius išpuolius
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva palankiai vertino pradinį 28 punktų planą, tačiau bet kokie pakeitimai, neatspindintys „Putino ir Trumpo derybų dvasios“, bus atmesti. Tai reiškia, kad Rusija gali greitai nutraukti derybų procesą, jei galutinis variantas per daug priartės prie Europos pozicijos. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas dar tiesiau sakė, jog Europos atsakas „mums netinka“.
Kol diplomatai ginčijasi dėl žodynų ir punktų, ant žemės tęsiasi smurtas: Kyjive per naktinius dronų ir raketų smūgius žuvo mažiausiai septyni žmonės, sudegė gyvenamasis namas, o energetikai praneša apie naujus smūgius infrastruktūrai. Rumunijoje pakeltas NATO naikintuvų budėjimas po to, kai į jos oro erdvę pateko Rusijos dronas.
Tarp visų šių eskalacijų JAV Baltieji rūmai tikina, kad Vašingtonas „nesišalina“ nė vienos pusės ir siekia sąžiningos taikos. Prezidentas D. Trumpas socialiniuose tinkluose teigė, kad „kažkas gero gali įvykti“, tačiau ragino „netikėti, kol nepamatysime“. Antradienį bus surengtas Europos sąjungininkų virtualus susitikimas, kuriame bus aptarta, kaip priartėti prie „teisingos ir ilgalaikės taikos“.
